Lietuviai.co.uk

Visi kiti straipsniai

Kūčios, kurios prasideda nuo virtuvės

Paskelbta , , , 0 Komentarų , PERŽIŪRŲ: 2
 

Kūčios, kurios prasideda nuo virtuvės

Jau rytoj sėsime prie Kūčių stalo, dalysimės paplotėliais (plotkeliais), kalbėsime maldas, ragausime Kūčių valgių, o vėliau bursimės, žaisime, guldysime vaikus ir lauksime ryto, kai pirmąją Kalėdų dieną galėsime išpakuoti po eglute sukrautas dovanėles.

Bet pirmiausia, šeimų (ir ne tik šeimų) moterys, merginos didžiąją dalį dienos praleis prie viryklių gamindamos patiekalus. Taigi, paprastai Kūčioms gaminama 7, 9 ar 12 patiekalų. Dažniausiai ruošiama 12 valgių. Pagal tikėjimą, norint, kad ateinantys metai būtų sotūs, reikia kiekvienam mėnesiui po atskirą valgį padėti. Tradiciniai Kūčių valgiai yra pasninkiški – negyvulinės kilmės. Seniausias patiekalas – kūčia. Tiktai Kūčioms kepami maži kvietinės tešlos rutulėliai – kūčiukai (ko gera daugeliui labiau žinomi kaip šližikai ar prėskučiais). Kūčiukus valgome su aguonų pienu. Dar vienas senas tradicinis Kūčių patiekalas – avižinis kisielius, valgomas su pasaldytu vandeniu. Daugelyje šeimų verdami barščiai su grybais, kepama žuvis, priruošiami keli silkių, grybų patiekalai. Ant stalo nepamirštame pasidėti ir riešutų, vaisių.

Nė vienos Kūčios neįsivaizduojamos ir be spanguolių kisieliaus. Kisieliui išvirti daug išmanymo ar virtuvės šefo įgūdžių nereikia, juolab, kad kiekvienoje parduotuvėje (net ir kaimuose ar mažesniuose miesteliuose) šiuo metų laiku galima nusipirkti šviežių spanguolių ir krakmolo (angliškai – starch). Na, o spanguoles susimalti ir išspausti sultis – kiekvienos šeimos atskira tradicija.

Iš vakaro ar iš ryto, priklausomai nuo šeimininkės užimtumo, kepami kūčiukai (prėskučiai). Vienas iš paprasčiausių receptų ir, ko gera, labiausiai paplitusių:

0,5 kg miltų (geriau naudoti plain flour),
50 g aliejaus,
2 šaukštai aguonų (rasite bet kuriame prekybos centre),
druskos,
1 stiklinė vandens,
20 g mielių (yeast)
100 g cukraus.

Prieš tešlos minkymą patariama nuplikyti aguonas. Pati tešla ruošiama taip: į pašildytą vandenį supilamos su cukrumi išleistos mielės, pusė miltų, suberiamos aguonos ir viskas gerai išmaišoma. Tešla storai apibarstoma miltais, uždengiama ir paliekama 2 valandoms stovėti šiltoje vietoje, kad pakiltų. Pakilusi tešla išminkoma, suberiami likę miltai, supilamas aliejus. Minkoma apie 30 minučių, kol tešloje atsiranda oro pūslelių, ir ji nebelimpa prie rankų. Uždengiama ir laikoma šiltoje vietoje apie valandą, kol vėl pakils.

Iš pakilusios tešlos ant stalo kočiojami 1 cm skersmens voleliai. Jie supjaustomi 1 cm ilgio gabalėliais, sudedami į miltais pabarstytą skardą ir kepami vidutinio karštumo orkaitėje, kol pagels.

Aguonų pienui reikia 1 stiklinė aguonų, pusės stiklinės cukraus, vandens.

Aguonos užplikomos verdančiu vandeniu ir 2-3 valandas brinkinamos. Vėliau vanduo nupilamas, aguonos gerai sugrūdamos arba kelis kartus permalamos mėsmale. Įpilama atšaldyto virinto vandens ir pasaldinama.

Bent jau mano šeima neįsivaizduoja Kūčių ir Kalėdų be dar vieno per kelias kartas tradiciniu tapusio patiekalo – pyragėlių su grybais. Receptų irgi yra įvairiausių, bet savo pyragėlius paprastai kepu Kūčių dieną, todėl išlaikau pasninko tradicijas. Taigi, ką paprastai naudoju:

1 kg miltų (plain),
25 g mielių (dry yeast),
100 g saulėgrąžų aliejaus,
50 g cukraus,
2 stiklinės vandens,
žiupsnelis druskos.
300 gr džiovintų grybų,
2 svogūnai,
50 g aliejaus.

Įdarui paprastai turiu iš Lietuvos parsivežusi džiovintų baravykų, lepšių, raudonikių. Bet jeigu grybų neparsivežėte ir niekas jų neatsiuntė iš Lietuvos, esu mačiusi džiovintų grybų prekybos centruose. Tiesa, mažiukas maišeliukas yra pakankamai brangus, bet ko nepadarysi, kad galėtum bent kartą per metus pasimėgauti tradiciniais skaniais pyragėliais. Taigi, apverdu maždaug tris šimtus gramų džiovintų grybų, nusunkiu ir palieku atvėsti (jeigu grybų lieka, juos panaudoju gaminti silkę). Tada gaminu tešlą, kurios gaminimo receptą rasite prie kūčiukų (principas tas pats).

Kol tešla kyla, labai smulkiai sukapoju svogūnus, apkepinu aliejuje, sudedu taip pat smulkiai kapotus, bet dažniausiai mėsmale maltus grybus ir juos taip pat gerai apkepinu.

Kai tešla yra pakilusi ir jau galima lipdyti pyragėlius, iškočioju lakštą neplonos tešlos, puodeliu ar stikline (galima ir specialiomis formelėmis) išspaudžiu skrutuIius. Į kiekvieno skritulio vidurį sudedu po gerą šaukštelį grybų įdaro ir formuoju pyragėlius. Visus suformuotus pyragėlius sudedu ant skardos ir dar palieku pusvalandžiui pastovėti ir pakilti (jeigu nepaisote pasninko, tada prieš pašaudamos į orkaitę, patepkite pyragėlius kiaušinio baltymo plakiniu). Tada pašaunu į orkaitę ir kepu tol, kol pyragėliai pagelsta. Galima šiuos pyragėlius įleisti į verdantį aliejų ir virti kol apskrus. Skanus ir vienas, ir kitas variantas. Valgome tiek karštus, tiek šaltus.

Gražių ir jaukių Jums visiems šv. Kalėdų!

Pažymėta , , , , , , , , , , ,

Palikite atsiliepimą

[widget id="wysija-2"]

Susiję straipsniai

Reklama

Draugaukime ir Facebook!