Ar dažnai jaučiate, jog gyvenimas slysta iš po kojų?Kaip tai sprendžiate?

Daug kartų esame  girdėję posakį : „Viskas priklauso nuo tavęs“. Tai suprasdami, stengiamės pateisinti, kad išties viskas priklauso nuo manęs ir imame dar daugiau stengtis, kad tik visko  turėtume daugiau, gražiau, geriau. Tada imame dar daugiau mokytis, studijuoti, lankyti įvairiausius seminarus, skaityti knygas, visur ieškoti atsakymų į klausimus ir viską daryti daugiau ir geriau. Galvojame, na tuoj, tuoj viskas susitvarkys. Ir nesusitvarko. Pasižiūrim, kad jaučiamės pavargę, be energijos, nepatenkinti, praradę tikrąjį  gyvenimo džiaugsmą.  Tada pamanome sau, na, bet jei viskas priklauso nuo manęs, tai kodėl man taip yra negerai? Kodėl esu nepatenkintas ir prastai jaučiuosi? Kodėl aš pykstuosi su antrąja puse,  kodėl ji manęs nesupranta, juk tiek daug dirbu; kodėl  vaikai manęs neklauso; kodėl darbe nepakelia atlyginimo, juk viską padarau, ko jie dar nori? Tada dar truputį pasistengiam… Ir žiūrim-niekas nesikeičia:  jaučiamės pavargę, neišsimiegoję, nesuspėję padaryti daugelio namų ruošos darbų, pinigai pasibaigę, nors buvau sau pasižadėjęs „neištaškyti“ ir t.t. ir pan.

Kur „šuo pakastas“, jei „viskas priklauso nuo manęs“? Kas yra ne taip? Sutikite: sveika gyvensena-tai mūsų gyvenimo kokybė. Kiek mes galime gerai jaustis ir džiaugtis puikia sveikata, energingu kūnu, draugiški santykiais šeimoje ir su aplinkiniais, patinkančia veikla, darbu, kokybiškomis atostogomis, savirealizacija, pinigais ir svarbiausia – nuolatinėmis teigiamomis emocijomis ir gerais jausmais?

Papasakosiu savo trumpą istoriją, kaip atsakymą atradau aš.

Kai buvau maža, su šeima gyvenome miestelyje ir tuo metu pakankamai pasiturinčiai. Tėvai buvo darbštūs ir užsiėmė nuolat kokiais tai verslais, jei taip galima pavadinti anuometines veiklas. Augino jaučius, augino kovo 8 dienai tulpes, augino kopūstus, po to – kopūstų sėklas, augino rožes, gvazdikus, vėliau užsiėmė automobilių pardavimo verslu-parvarydavo iš Vokietijos, perdažydavo ir parduodavo. Statėmės namą. Mes vaikai būdavome visada įdarbinti ir visada pagal susitarimą gaudavome atlygį. Tėvai visada kalbėdavo: va dabar kai parduosim tulpes, važiuosim kartu atostogauti, o va dabar, kai parduosim jaučius, nupirksim jums, vaikai, tą ar aną, va dabar, kai parduosim rožes, įrengsim jums kambarį naujame name, o va dabar, kai parduosim šitą automobilį, kitas jau bus mūsų šeimai. Kai ateidavo tas laikas, neišvažiuodavome atostogauti, nenupirkdavo to ar ano, kambarį įrengė faktiškai kai mums jo jau nebereikėjo, o automobilio taip ir neįsigijom „to užsienietiško“. Visi pinigai nueidavo investicijoms, kitiems pirkiniams… Ir taip buvo visada. Gyvenome lūkesčiais, kad būtume laimingi. Nuolat lydėjo jausmas, kad kai kažką padarysim, tada tik bus gerai. Mumyse gyveno trūkumo jausmas. O ką turim savo galvose, savo žinojime, tą sukuriame ir realybėje.

Viskas pasikeitė, o to laimės jausmo taip ir neradom. Vos sulaukus pilnametystės mirė mama. Vėliau aš ištekėjau, sukūrėme šeimą. Tą pačią patirtį ir jausmą, kad viskas bus gerai, kai kažką įgyvendinsiu, pernešiau aš ir į  savo šeimą  savo gyvenime. Nuolat reikėjo kažkokių sąlygų, kad jaustumėmės laimingi. Įkūrėm verslus, statėmės namą. O laimingi nesijautėm. Po to viską praradom, įlindom į skolas. Tada kaltinau savo vyrą, kol galiausiai nusprendžiau jį palikti. Pamaniau, kad kitas išspręs mano laimės klausimą. Tačiau to neįvyko. Visada žinojau tik viena: kad kažkaip  vis tiek turi būti gerai. Turi būti problemos sprendimas geram jausmui, kad gyventi yra gera. Ieškojau atsakymų. Nesustodama. Studijos, mokslai, koučingas, įvairios metodikos, knygos, seminarai, joga… Penkeri metai paieškų… Ir radau. AŠ RADAU ATSAKYMĄ. Tai buvo praeities neigiamų emocinių blokų paleidimo technikos. Įsitikinimų panaikinimas. Nesąmoningų programų (minčių) galvoje išvalymas. Jau po mėnesio praktikų pradėjo tvarkytis reikalai. Natūraliai, savaime, su geru jausmu ir palaiminga būsena. Susitaikėm su vyru, susitvarkė santykiai,  santykiai su vaikais, finansai, veikla ir jaučiu, kad gyvenu laimingą ir harmoningą gyvenimą. Emocijų paleidimo technikos veikia!!!

Tada natūraliai atėjo noras dalintis patirtimi.

Esu saviugdos ir emocijų paleidimo technikų trenerė. Per meditacijas mokau atsikratyti savo neigiamų emocijų, jausmų, baimių, kas trukdo judėti pirmyn ir gerai jaustis. Nesutvarkytus jausmus ir  emocijas mes vadiname problemomis. Mokau, kaip išspręsti tas problemas, susikurti harmoniją savyje, ir iš to santykio su savimi, tvarkyti  reakcijas su aplinka. Susitikimų metu pateikiu truputį teorijos, kad suprastumėte apie ką kalba eina, ir didžiąją dalį skiriame praktikai. Jau po pirmos praktikos pajusite palengvėjimą, suprasite, kaip veikia technika ir galėsite tai daryti patys savarankiškai. Kaip treniruojate savo kūną, kad jis teiktų jums pasitenkinimą, būtų stiprus ir energingas, taip reikia treniruoti ir protą, kad praplėstumėte savo sąmoningumą, suvokimo ribas  ir iš to santykio su savimi iš visų pusių pradėtumėte valdyti tikrovę. Tada tikrai jausite: „Viskas priklauso nuo manęs“, nes žinosite, kad valdote ir gaunate tuos rezultatus, kurių norite.

Emocinių blokų paleidimas-kelias į harmoningą ir sveiką gyvenseną: puikius santykius šeimoje ir su aplinkiniais, meilę, sveikatą, pinigus, širdžiai mielą veiklą…

Saviugdos ir emocinių blokų paleidimo trenerė Renata Ložienė

skype: elmasigarena