Kovo 8d. – Tarptautinė moters diena. “Ne tik duonos, bet ir rožių!”

Lietuvoje kovo 8-oji priskiriama atmintinoms dienoms ir minima kaip Tarptautinė moterų solidarumo diena. Lietuvai išsivadavus iš Tarybų Sąjungos į šią dieną buvo imta kiek pašaipiai žvelgti, lyg ji būtų tarybinė šventė. Tačiau istorija kiek kitokia.

Moterų judėjimai už savo teises prasidėjo XIX amžiuje, spartėjant industrializacijai ir išaugo į masinius protestus. „Kovinguoju vasariu ir kovu“ pavadinta tradicija atsirado JAV. Niujorke 1857 metais moterys dirbusios Žemutinio Istsaido tekstilės fabrikuose surengė demonstraciją prieš sunkias darbo sąlygas bei ilgą darbo laiką. Jas išvaikė policija. Ar toks įvykis tikrai buvo – lig šiol ginčijamasi. 1864 metų vasarį streiką surengė apykakles skalbiančių skalbyklų darbininkės Troy mieste. Jų, dirbančių po 12 -14val. su kenksmingomis balinimo medžiagomis, verdančiu vandeniu bei nudegintomis nuo lygintuvų rankomis darbas buvo laikomas „geru“, bet sunkiu. Uždarbis 3 – 4 doleriai per savaitę, už sugadintus marškinius ar apykaklę – išskaičiuodavo iš atlyginimo. Streiką inicijavo Kate Mullaney, Esther Keegan ir Sarah McQuillan. Moterys reikalavo pakelti darbo užmokestį 20 – 25%,  įdiegti lyginimo mašinas. Prie šio streiko prisijungė 300 moterų iš 14 kitų skalbyklų. Streikas baigėsi pergale kovo 1 dieną. Taip įsikūrė profsąjunga, kuri 1866 metų vasarą surengė streiką ir pasiekė, kad atlyginimas būtų pakeltas iki 8 – 14 dolerių per savaitę. 1869 metais vėl imta reikalauti atlyginimų kėlimo, tuo metu profsąjungai priklausė 450 moterų. Skalbyklų savininkai nusprendė nepasiduoti. Prie streikuojančių prisidėjo ir kitos profsąjungos, kilo daugiatūkstantiniai mitingai, streikininkes bandė marinti badu. Streikas pralaimėjo, profsąjunga buvo paleista. Valstybininkai bandė kreipti moterų darbininkių judėjimą sau naudinga linkme – įvesti visuotinę rinkimų teisę moterims. Už tokias idėjas pasisakė ir viduriniojo sluoksnio atstovės (sufražistės), ir socialdemokratės. 1869 metais sužlugdžius skalbėjų profsąjungą, žinoma sufražistė Susan Anthony pareiškė: „Jeigu tos moterys galėtų balsuoti, – jos pasiektų politinę pusiausvyrą“.

1908 metais vėl nusirito streikų banga, veiklos avangarde buvo Niujorko Žemutinio Istsaido siuvyklų darbuotojos ir Tarptautinė moteriškų rūbų siuvėjų sąjunga, kurios daugelis narių buvo anarchistai ir socialistai. Reikalavo ne tik 8 valandų darbo dienos, bet ir visuotinės rinkimų teisės. Socialdemokratai siekė nukreipti moterų darbininkių judėjimą į kovą už politines reformas ir dalyvavimą rinkimuose. 1909 metų lapkritį surengtas masinis siuvimo fabrikų streikas truko 11 savaičių, gavęs pavadinimą „20 tūkstančių sukilimas“. Nepaisant šalčių, policijos represijų ir marinimo badu taktikos, darbininkėms pavyko laimėti. 1910 metų „Didysis maištas“ baigėsi pergale, streikavo 60 tūkstančių darbininkių ir moteriškų apsiaustų siuvėjų. Tačiau didžiausią žmonių nepasitenkinimą sukėlė gaisras, įvykęs 1911 metų kovo 25 dieną Niujorko „Triangle Shirtwaist Factory“. Žuvo 146 žmonės, nors buvo keletas išėjimų, bet buvo ir užrakintų durų. Moterys sudegė, užtroško ar užsimušė, iššokusios pro fabriko langus, kuris buvo įsikūręs 8 – 9 – 10 pastato aukštuose. Dvi buvo rastos gyvos iš 40 iššokusių pro langą. Žuvusiųjų laidotuvėse dalyvavo 100 000 žmonių. Moterys aktyviai dalyvavo garsiajame tekstilininkų streike Lawrence (Masačiusetso valstija) 1912 metais sausio – kovo mėnesiais, skanduodamos šūkį „Mes norime ne tik duonos, bet ir rožių!“

1908 metų Niujorko tekstilininkų aktyvumo įtakotos moterys, socialistų partijos narės, surengė masinį mitingą Istsaide. Socialistės įkūrė Nacionalinį moterų komitetą ir nuo 1909 metų paskutinį vasario sekmadienį rengdavo akcijas už rinkimų teisę. 1910 metų rugpjūtį Kopenhagoje vykusioje tarptautinėje konferencijoje pasisakė ir amerikiečių delegatė socialistė May Wood Simmons. Jos atsivežtą idėją atkakliai parėmė vokiečių socialdemokratė (vėliau komunistė) Clara Cetkin, jog tokią dieną reikia imti minėti ir Vokietijoje bei Austrijoje. Šimtas moterų delegačių iš septyniolikos valstybių tam pritarė. Tiksli data nebuvo nustatyta. „Sutarus su politinėmis ir profsąjunginėmis klasiniu pagrindu susipratusio proletariato organizacijoms, visų šalių moterys socialistės savo šalyse kasmet mini moterų dieną, kuri visų pirma bus skirta agituoti už moterų teisę dalyvauti rinkimuose. Moterų diena turi būti tarptautinė, jai reikia kruopščiai ruoštis.“ 1911 metais kovo 18d. pirmą kartą buvo paminėta Tarptautinė moters diena Vokietijoje, Austrijoje, Danijoje, Švedijoje, dalyvavo virš milijono žmonių. Vien Austrijos – Vengrijos imperijoje įvyko virš 300 mitingų. Amerikoje ši diena ir toliau buvo minima paskutinį vasario sekmadienį. Pirmojo pasaulinio karo išvakarėse (1913m.) moterys įvairiose Europos šalyse rengė mitingus už taiką. 1914 metais vienintelį kartą moters diena buvo minima šešiose valstybėse vienu metu, kovo 8 dieną, nes buvo sekmadienis. 1910 – 1920 metais Tarptautinė moters diena buvo labai populiari pasaulyje, vėliau populiarumas apmažėjo.

Pirmoji valstybė, suteikusi šventei oficialų statusą buvo Tarybų Rusija (Sovietų Sąjunga). Tiksli tokios dienos data nebuvo numatyta. 1921 metais antroji tarptautinė moterų komunisčių konferencija Maskvoje numatė minėti kovo 8-osios datą, sutapatindama ją su Peterburgo moterų akcija, vykusia 1917 metais vasario 23 dieną, pagal senąjį kalendorių (pagal naująjį kovo 8d.) kuri, kaip teigiama, davė pradžią Vasario revoliucijai. 1966 metais TSRS kovo 8 dieną paskelbė šventine, nedarbo diena. Palaipsniui Sovietų Sąjungoje ši šventė prarado politinį atspalvį ir tapo proga vyrams išreikšti dėmesį moterims.

Po Antrojo pasaulinio karo „Kovo 8 diena“ įgavo oficialų pripažinimą ne tik „senojo“ ir „naujojo“ pasaulio moterų judėjime, bet ir daugelyje šalių ir net Jungtinių Tautų organizacijoje. Kai kuriose šalyse kovo 8 diena yra oficiali šventė: Rusijoje, Baltarusijoje, Makedonijoje, Armėnijoje, Moldavijoje, Ukrainoje ir kitur. Kanadoje kovo 2 – 8 dienomis švenčiama Tarptautinė moterų savaitė. Įvairios moterų organizacijos visame pasaulyje įvairiais renginiais siekė užtikrinti, kad būtų pasiekta moterų lygybė visose gyvenimo srityse. Moters dieną Jungtinės Tautos įsteigė 1977 metais kaip ypatingą galimybę švęsti pažangą siekiant moterų lygybės.

Pažymėta Tarptautinė moters diena