Pirmiausia, turėtumėte žinoti ir mokyti vaikus, kad bet kokia patyčios forma nėra toleruotina ir ją reikia stabdyti. Vaikai turi žinoti, kad visada gali papasakoti apie savo skaudulius žmonėms, kuriais pasitiki – tėvams, seneliams, artimiausiems draugams, mokytojams, mokyklos direktoriui. Galų gale, pasiskųsti su patyčiomis kovojančioms vyriausybinėms ir nevyriausybinėms organizacijoms.
Taigi, ką turėtų žinoti vaikai? Pirmiausia, netylėti ir apie tai, kad kas nors iš jų tyčiojasi , pasakyti kam nors iš suaugusiųjų. Vaikai, kaip ir suaugusieji, neturėtų tylėti ir nuoskaudas nuryti tylomis. Vaikai neturi bijoti apie nemalonumus mokykloje ar kitoje vietoje, kurioje bendrauja su kitais vaikais ar suaugusiais, kalbėtis su tėvais, mokytojais ar draugais.
Štai dar keli patarimai, kurie galėtų padėti vaikams atsikirsti ar išvengti patyčių, o besityčiojantis asmuo kitąkart galbūt rimtai pagalvos ar verta tyčiotis iš kitų.
Vaikas turi labiau pasitikėti savimi – žmonės, kurie tyčiojasi iš kitų paprastai auka pasirenka tą asmenį, kuris atrodo ramus, tylus ir negali apsiginti ar pasiskųsti kitiems. O štai savimi pasitikintys asmenys psichologiškai stipresni už skriaudikus, kurie paprastai patys yra pažeidžiami. Taigi, daugiau pasitikėjimo savimi ir skriaudikai jūsų vaiką paliks ramybėje.
Jeigu vaikas yra terorizuojamas pakeliui namo, geriausia išeitis – eiti namo su grupe draugų arba tėvams pasitikti vaiką prie mokyklos vartų. Tai gali būti nelabai patogu tėvams, bet saugiau vaikams.
Beje, dažna klaida, kai terorizuojama auka smogia skriaudikui atgal. Psichologai teigia, kad nors tai ir labai vyliojanti, bet labai prasta idėja. Nes dar labiau įsitraukiama į kovą, o taip trokštamos ramybės nepasiekiama.
Jeigu jūsų vaikas arba jūs patys matote, kad kažkas tyčiojasi iš kito asmens, būtina imtis aktyvių veiksmų sustabdyti tai. Nesikišimas, pasyvumas tik labiau sukels skriaudiko norą tyčiotis toliau, o auka kentės dar labiau. Nes paprastai pasyvumu atrišame rankas potencialiems skriaudikams.
Jei norite ką nors padaryti, Jūs galite:
Mokyklos Jungtinėje Karalystėje aktyviai kovoja su patovos su patyčiomis mokykloje. Daugybė mokyklų turi savo patvirtintas kovų su patyčiomis politikos schemas, kuriomis siekia apsaugoti savo mokinius nuo priekabiavimo ir prievartos. Jūsų vaikas visada gali kreiptis į mokytoją ar mokyklos direktorių, kad galima būtų išspręsti iškilusias problemas pagal mokykloje esančias kovos su patyčiomis priemones.
Kai kuriose mokyklose vyresnio amžiaus mokiniai savanoriauja tapdami vadinamaisiais “bičiuliais”, kurie globoja nukentėjusius nuo chuliganų. Jie gali būti tarpininkais tarp nukentėjusių vaikų ir suaugusiųjų, jeigu aukos nesutinka ar bijo tiesiogiai bendrauti su suaugusiais ir išsipasakoti problemas.
Jei žinote, kad jūsų vaiko (ar jūsų, jeigu dar mokotės) mokykloje yra patyčių problema, gal galite tapti tuo asmeniu, kuris tai sustabdys? Jungtinėje Karalystėje yra ne viena organizacija, į kurią galima jreiptis, kuri padės sukovoti su patyčiomis. Žemiau rasite šių organizacijų svetainių nuorodas.
Daugiau informacijos rasite šiame puslapyje: http://www.direct.gov.uk/en/YoungPeople/HealthAndRelationships/Bullying/DG_10031374
Pagalbos kreiptis galite šioje svetainėje esančiais telefonų numeriais: http://www.childline.org.uk/Pages/Home.aspx
Visada jūs arba jūsų vaikas bus išklausytas paskambinus ar kreipusis pagalbos šioje nuorodoje esančiais kontaktais: http://www.nspcc.org.uk/
Tačiau su patyčių suvokimų irgi neverta per daug persistengti ir atsargiai sijoti kiekvieną jums ištartą žodį, kad nereikėtų įsivelti į absurdiškas istorijas, į kurią prieš gerą mėnesį pateko viena britų šeima, kai pradinę mokyklą pradėjęs lankyti berniukas tiesiog paklausė savo draugo, ar pastarojo odos spalva skiriasi tik todėl, kad tas esą kilęs iš Afrikos? Tokį vaikiškai nekaltą klausimą išgirdusio vaiko mama sureagavo labai skaudžiai – tuoj pat kreipėsi į visas įmanomas institucijas dėl tyčiojimosi iš jos atžalos.
Gairės: bullying, darzelis, mokykla, patycios, vaikai, vaikas