Lietuviai.co.uk

Istorija

Širdžių karalienė – princesė Diana

19/02/2012 parašė Jolanta kategorijoje Istorija, UK Žmonės, Visi kiti straipsniai with 0 Komentarų
 

Diana Frances Spencer, ledi Di, Velso princesė, širdžių karalienė. Šiemet bus 15 metų, kai ji tragiškai žuvo avarijoje Paryžiuje. Jungtinė Karalystė iki šiol gedi savo širdžių karalienės ir tikisi, kad ja taps naujai iškeptoji Kembridžo hercogienė (Duchess of Cambridge ) Catherine, dažniau liaudyje vadinama tiesiog Kate, žuvusios princesės vyresnėlio William’o žmona. O kol princo žmona bando iškovoti britų pasitikėjimą ir garbingą titulą, prisiminkime jos mylimojo motiną.

Diana gimė 1961 metų liepos 1-ąją Park House netoli Sandringham, Norfolk, kilmingoje šeimoje. Ji buvo trečioji 37-erių vikonto Althorp ir 25-erių metų vikontės Althorp šeimos duktė. Princesė turėjo dvi vyresnes seseris: Sarah ir Jane, bei jaunesnįjį brolį Charles. Metraščiuose rašoma, kad gimus Dianai, tėvai neslėpė nusivylimo, nes labai tikėjosi, kad po dviejų dukterų gimimo susilauks sūnaus, pratęsiančio Spancer’ių giminę. Nepaisant didelio nusivylimo, tėvai trečiąją dukrą pavadino Diana Frences – motinos ir vienos Spencer’ių prosenelės garbei. Sulaukusi penkerių metukų, būsimojo princesė pradėjo lankyti Riddlesworth Hall parengiamąją mokyklą Norfolk’e. Kai Dianai sukako aštuoneri, po keturiolikos bendrai pragyventų metų, išsiskyrė jos tėvai. Teisę globoti vaikus išsikovojo tėvas.

1975 metų birželį mirė Dianos senelis, septintasis grafas Spencer’is, todėl tėvas su vaikais persikraustė gyventi į Althorp dvarą. Po senelio mirties daug kas pasikeitė – mergaitės gavo ledi titulus, berniukas tapo vikontu, o jų tėvas paveldėjo aštuntojo grafo titulą ir Althorp’o dvarą.

1977-ųjų lapkritį Diana, prieš išvykdama mokytis į Šveicariją, susipažino su Jo Karališkąja Didenybe Velso Princu Charles’u, kuris prieš tai devynis mėnesius draugavo su Dianos seserimi Sarah. Anuomet princas buvo atvykęs pas juos medžioti, tačiau labai didelio įspūdžio Dianai nepadarė.

Tačiau ši pažintis tapo lemtinga, nes 1980 metais Diana vėl pradėjo bendrauti su princu – jos šeima lankėsi Windsor’ų pilyje, Balmoral pilyje. Greitai pasklido gandas apie princo ir jaunos nepažįstamosios romaną, ypatingai, kai pora buvo nufotografuota vaikštanti paupiu. Tuomet britų, o ir viso pasaulio žiniasklaida atkreipė dėmesį į drovią jauną panelę, kurią greitai pakrikštijo droviąja Di. O po metų princas oficialiai paprašė ledi Dianą tapti jo žmona. Nors jauną panelę nuolat persekiojo paparacai, ji nebegalėjo ramiai išeiti į lauką nesulaukusi spragsinčių fotoaparatų, ji visuomet jiems buvo maloni ir draugiškai šypsojosi. Žiniasklaidos atstovams taip ir nepavyko iš jos išpešti jokių naujienų ir įdomybių apie jos draugystę bei santykius su princu Charles’u.

Sužadėtuvės buvo viešai paskelbtos vasario 24 dieną. Ir jau po pusmečio, liepos 29-ąją Diana ištekėjo už princo Charles’o. Jų vestuves prie televizorių ekranų stebėjo 750 milijonų žmonių daugiau nei septyniasdešimtyje šalių.

Nuotaka vilkėjo įspūdingą suknelę – pasakiškas dizainerių kūrinys buvo pasiūtas iš 40 metrų dramblio kaulo spalvos šilko (ko vertas suknelės šleifas!). Nuotakos suknelę puošė tūkstančiai perlų ir aukso žvynelių. Dianos veidą dengė sniego baltumo vualis, o galvą puošė prabangi tiara – Spencer’ių šeimos relikvija.

Po iškilmingos vestuvių ceremonijos laiminga sutuoktinių pora, lydima karališkos šeimos narių, pagal seną karališkąją tradiciją pasirodė balkone. Prie karališkųjų rūmų susirinkusi publika niekaip nenorėjo paleisti jaunavedžių, jiems vos pasitraukus iš balkono, minia tuoj pat suošdavo, o susižavėjimo kupini žmonių šauksmai karališkuosius jaunavedžius privertė pasirodyti bent keturis kartus. Beje, kai jaunavedžiai balkone pasirodė ketvirtąkart, minia garsiai skandavo: „Pabučiuokite ją!” (Beje, princas jaunamartės pirmasis nepuolė bučiuoti ir tas jo poelgis, kaip dabar kalba istorikai, tapo nelaimingos santuokos ateityje pranašu. Prisiminkite pernai metų spėliojimus, ar princas William’as pabučiuos nuotaką ar ne? Jų jausmai tikri ar ne?).

Netrukus po vestuvių, spalį, princas Charles’as su jauna žmona apsilankė ligoninės gimdymo skyriuje. Viena iš būsimų mamų Dianos pasiteiravo, ar ji nesiruošia tapti mama. Užuot atsakiusi, kuklioji Diana tik paslaptingai nusišypsojo. Po kelių dienų Bakingemo rūmai paskelbė, kad princesė laukiasi pirmagimio. Praėjus nepilniems metams po vestuvių, 1982-ųjų liepos 21-ąją gimė princas William’as, sosto įpėdinis. Tapusi motina, Diana pražydo. Sūnaus mama nepaleisdavo iš rankų, stengėsi nesiskirti nė akimirkai, visur vežėsi kartu, net išprašė karališkosios šeimos pasiimti mažylį su savimi į Australiją, kur ji su vyru vyko oficialaus vizito. Motiniška Diana tiek patiko australams, o ir patiems britams, kad  net princas galiausiai prisipažino atsidūręs antrajame plane, nes jo žmona jį tiesiog užtemdė savo populiarumu.

Po dvejų metų, 1984 metų rugsėjo 15 dieną Diana pagimdė antrąjį sūnų Henry, paprastai vadinamą princu Harry. Viso pasaulio žurnalistai Dianą vadino „motinystės idealu”.

Mažieji princai augo apgaubti motinos meilės, nors ir buvo auklėjami pagal rūmų etiketo protokolą. Tačiau mamos įtaka buvo tokia stipri, kad berniukai, pakliuvę viešumą, elgdavosi labai natūraliai, lyg nė nebūtų karališkosios šeimos atstovai. Nuo pat vaikų gimimo ledi Di stengėsi, kad vaikai gyventų įprastą gyvenimą. Ji net pasipriešino prieš sūnų mokymą uždaruose karališkuosiuose rūmuose, todėl ikimokyklinę klasę vaikai lankė įprastoje mokykloje. Laisvalaikiu mama leidavo vaikams vilkėti kasdienius drabužius – džinsus, sportines kelnes ir marškinėlius. Vaikams buvo leidžiama pasimėgauti mėsainiais ir spragintais kukurūzais, lankytis kino teatruose ir atrakcionuose. Kadangi Diana užsiiminėjo labdaringa veikla, su savimi dažnai pasiimdavo ir vaikus, taip juos pratindama prie realaus gyvenimo. Motinos įtaka buvo tokia stipri ir šioje srityje, kad praėjus daugeliui metų po jos mirties sūnūs neišsižadėjo jos pamokymų – prieš kelerius metus princas William’as praleido naktį su benamiais po vienu Londono tiltu, taip norėdamas atkreipti dėmesį į šią problemą.

Rodės, kad šeimos gyvenimas turėtų klestėti ir skęsti meilėje, tačiau kuo toliau, tuo labiau po vaikų gimimo tarp sutuoktinių kilo nesusipratimo siena. Diana sirgo depresija, kentėjo nuo bulimijos, gyvenimo nepalengvino ir paparacai, sekę kiekvieną jos žingsnį. Aišku, tuo metu apie skyrybas dar niekas nė negalvojo, tačiau jau 1990 metais pora apsigyveno atskirai, o po dvejų metų prabilta apie skyrybas.  Netrukus princas prisipažino buvęs neištikimas žmonai. Apie laimingą santuoką neliko jokių kalbų. Likus dvejiems metams iki savo žūties, princesė Diana vienoje populiarioje britų laidoje pasakė, kad jų santuoka tebuvo farsas, skirtas publikai. O iš tiesų ji kentėjo dėl slapto sutuoktinio meilės ryšio su ištekėjusią dviejų vaikų motina Camilla Parker-Bowles. Ypatingai skausmingai Diana išgyveno žiniasklaidos paviešintą princo telefoninį pokalbį su savo meiluže (dabar žmona), kai tvirtino, kad norėtų tapti jos tamponu. Karališkoji šeima išsiskyrė 1996 metų vasarą, po ilgų skyrybų. Dianai buvo paliktas Velso princesės titulas, bet dabar ji jau nebebuvo „Jos Karališkoji Didenybė”. Tačiau jai pavyko išsikovoti, kad karališkoji šeima sumokėtų 33 mln. svarų ir kasmet jos labdaringiems darbams skirtų po 300 tūkst. svarų. Norėdama surinkti daugiau pinigų tam pačiam tikslui, moteris pradėjo pardavinėti savo sukneles ir galimybę pašokti su ja renginiuose.

Prasidėjo naujas princesęs Dianos gyvenimas, kuris truko labai trumpai. Diana ir Dodi Al Fayed (milijonieriaus Mahomed Al Fayed’o sūnus) vienas kitą pažinojo jau kelerius metus, bet suartėjo tik 1997-ųjų vasarą. Jie daug keliavo, plaukiojo Dodi jachta. Liepą Diana, jos abu vaikai ir Dodis linksmai praleido laiką. Paskutinę savo gyvenimo dieną ledi Di su mylimuoju lankėsi Paryžiuje, vaikščiojo po Eliziejaus laukus, o kitądien ji turėjo išskristi į Londoną, kur planavo praleisti paskutinę vaikų atostogų dieną. Paskutinįjį vakarą pora praleido viešbučio Ritz restorane. Teigiama, kad Dodis padovanojo Dianai žiedą su briliantu ir tuo pačiu pasipiršo. Tai sukėlė kalbų, kad Diana laukėsi vaiko nuo Dodi. Paparacai įsimylėjėlių jau laukė prie restorano, todėl pora spruko pro atsargines duris. Bet, deja, tai nepadėjo. Paparacai tiesiog prilipo prie jų ir jokios konspiracijos nepadėjo. Po kelių minučių požeminiame tunelyje dėl nežinomų iki šiol priežasčių, automobilis, kuriuo važiavo princesė ir jos mylimasis, rėžėsi į apsauginę tvorelę. Vairuotojas ir Dodi žuvo vietoje, dėl princesės gyvybės medikai kovojo iki paryčių, tačiau jos išgelbėti nepavyko.

Jau kitą dieną buvęs sutuoktinis ir princesės seserys lydėjo lėktuvu gabenamą Dianos kūną iš Paryžiaus į Londoną. Jungtinė Karalystė paskendo giliame liūdesyje. Nuo ankstyvo ryto gedintys žmonės nešė gėles ir vainikus prie Kensingtono rūmų vartų, kuriuose iki tol gyveno princesė.

Rugsėjo 6-ąją daugiau nei milijonas žmonių susirinko palydėti princesės į paskutinę kelionę. Kiekvieną laidotuvių minutę skaičiavo varpo dūžiai. Mamą į paskutinę kelionę lydėjo sūnūs, kurie paskui karstą ėjo oriai, lyg suaugę vyrai. Šalia vaikų paskui karstą ėjo princas Charles’as, princas Philippe’as ir princesės brolis grafas Charles’as Spencer’is. Savo buvusią marčią pagerbė ir karalienė Elizabeth II, nusilenkusi prie karsto. Kai karalienė išvyko į Westminster’io abatiją, Didžiosios Britanijos vėliava virš Buckingham’o rūmų buvo nuleista iki pusės. Pagal tradiciją tai daroma tik tuomet, kai miršta kuris nors karališkosios šeimos atstovas. Šis precedento neturintis karališkos šeimos gestas sujaudino visus, kas stebėjo laidotuves.

Diana palaidota Spencerių šeimai priklausančiame Althorp House – mažoje ramaus ežero salelėje.


Gairės: ,

Susiję straipsniai

Gaukite straipsnius el. paštu

Įveskite savo el. pašto adresą