Karalienės Viktorijos laikų medicina

Ar ilgai tikitės gyventi? Viktorijos laikais viduriniosios klasės vyrų vidutinė gyvenimo trukmė siekė 45 metus. Darbininkas galėjo pasidžiaugti tik puse minėto amžiaus. Vaikams pasisekdavo, jei jie nuo gimimo išvis išgyvendavo.

„Miasma“ – žalingi garai arba blogo oro teorija. Buvo manoma, kad blogas kvapas yra ligų priežastis. Tai buvo akivaizdu palyginus skurdžius ir prabangius rajonus. Skurdžiuose rajonuose tvyravo galingas dvokas dėl išmatų duobių ir pan., o klestinčiuose priemiesčiuose nebuvo smarvės – nebuvo ir ligų. Parlamentas buvo susirūpinęs 1858 metų „Didžiąja smarve“, nes nuotekos tekėjo tiesiai į Temzę ir tas blogas oras galėjo nužudyti ir Parlamento narius, kurie posėdžiaudavo savo debatų kambaryje, su vaizdu į upę. Florence Nightingale dar vadinama „ledi su lempa“ – žymi anglų socialinė reformatorė ir slaugos įkūrėja, išgarsėjusi Krymo kare, tikėjo į „miazmos“ teoriją. Tie stebuklai, kurių ji pasiekė Krymo karo metu ligoninėse, buvo švara. Ji primygtinai reikalavo, kad būtų kruopščiai valoma tam, kad nebūtų blogų kvapų.

Ligos žudikės. Nuo 1832 iki 1853 metų nuolat kartodavosi baisūs choleros protrūkiai. Daktarui John`ui Snow prireikė keleto metų įrodyti, jog cholera yra vandeniu plintanti liga ir nieko bendra su blogais kvapais neturi. Raupai buvo endeminė liga, nuo kurios nuo 1853 metų buvo privalomai skiepijama, tačiau dėl protestų 1909 metais vakcinavimo įstatymas buvo atšauktas. Tuberkuliozė, rodės, skaičiuoja šeimas. Lūšnynuose prostitutės pasigaudavo lytiniu keliu plintančias ligas, dažniausiai – sifilį ir juo užkrėsdavo klientus, kurie juo užkrėsdavo ir savo žmonas. Ir čia nebuvo jokios išeities, nors gyvsidabris kartais ir palengvindavo kančias. Nuo 1864 metų buvo taikomas priverstinis gydymas tiems, kas nešioja lytiniu keliu plintančias ligas. Visiems buvo žinoma kur dirba prostitutės, – prie uostų ir kariuomenės įgulų, bet po dešimties metų dėl visuomenės prieštaravimo šis įstatymas buvo atšauktas. Labai nedaug aukštuomenės damų maitindavo kūdikius savo pienu, todėl vaikai neturėjo stiprios imuninės sistemos, gaunamos kartu su motinos pienu. Viktorijos laikų vaikų lopšeliai (darželiai) kentėjo nuo vaikiškų ligų: tymų, difterijos, skarlatinos, raudonukės, šios ligos yra ir dabar, tačiau tuomet, tai būdavo košmaras.

Viktorijos laikų darbdaviai nebuvo įsipareigoję saugoti dirbančiųjų sveikatą. Ar tai būtų gėlių atvaizdais dekoruoti sienų tapetai ištaiginguose priimamuosiuose, ar žvilgantys žali lapai ant madingų skrybėlių, visa tai galėjo mirtinai apnuodyti juos gaminusius darbuotojus. Jie dirbo su žaliais, arseno turinčiais dažais. (Prancūzai seniai įtarė, kad britai nunuodijo Napoleoną šventos Elenos saloje, išdabinę jo miegamąjį žaliai raštuotais sienų tapetais). Viktorijos laikais arsenas buvo naudojamas plačiai namų ūkyje: ir vonios kambaryje, kad pašalinti nereikalingus plaukus, ir sode žudyti žiurkėms, ir virtuvėje musėms. Nelaiminga žmona galėjo lengvai arsenu nunuodyti savo vyrą.

Kontracepcija ir gimdymas. Viktorijos laikų moterys nuo santuokos iki menopauzės buvo beveik nuolat nėščios. Nors kontracepcija buvo prieinama, – prezervatyvų galima buvo įsigyti „po prekystaliu“, tačiau Coitus interruptus (lytinio akto nutraukimas) buvo pagrindinis šeimos ribojimo metodas. Gimdymas – rizikingas ir skausmingas. Buvo giliai tikima, kad gimdymo sąrėmių skausmai moteriai yra duoti Dievo, mat, Ieva – nusidėjusi Edeno sode, todėl moterys turinčios kentėti šiuos skausmus. Ir vėl daktarui Snow, tam pačiam, kuris surado choleros priežastį, prireikė laiko, kad gimdymo skausmams palengvinti būtų pradėtas naudoti chloroformas. Ši anestezija tapo garbinga tik tada, kai karalienė Viktorija ir Kenterberio arkivyskupo dukra ja pasinaudojo.

Pažymėta Viktorijos laikai, Viktorijos laikų medicina