Lietuviai.co.uk

Istorija

Gruodžio 18 d. – migrantų diena

Paskelbta , , , 0 Komentarų , PERŽIŪRŲ: 8
 

Gruodžio 18-oji Jungtinių Tautų sprendimu paskelbta migracijos diena. Šią dieną valstybės skatinamos aptarti migracijos problemas. Migracija lot. migratio – kėlimasis, kraustymasis, gyventojų kėlimasis iš vienos vietos į kitą. Dėl migracijos šalyje daugėja kitakalbių skaičius, – mažėja savos tautos piliečių. Susiduriant skirtingų tautų, skirtingų tikėjimų žmonėms, didėja vidinių šalies nesutarimų grėsmė. Dėl migracijos vienos šalies intelektualai gali „nutekėti“ į kitą šalį, vienai šaliai tai bus naudinga, o kitai – žalinga.

Lietuvos sąlygomis nepatenkinti žmonės neretai susigundo pabėgti į kitą šalį. Migracijos tema Lietuvoje labai aktuali. 2012 m. suformuotoje naujoje LR Vyriausybės programoje emigracija minima kalbant apie daugelį sričių, pabrėžiama, kad dėmesys turi būti skiriamas emigracijos problemos sprendimui, migracijos procesų valdymui.

Europos migracijos tinklas (EMN), kuriame dalyvauja ir Lietuva, kasmet ruošia migracijos politikos ataskaitas.

Emigracija. 2012 m. iš Lietuvos išvyko 41 100 gyventojų, t.y. 12 800 mažiau nei 2011 m. Pagrindinės tikslo šalys, kaip ir 2011 m., buvo Jungtinė Karalystė (48,3 proc.), Airija, (8,6 proc.), Vokietija (7,9 proc.) ir Norvegija (7,73 proc.). Europoje daugiausia Lietuvos Respublikos piliečių šiuo metu gyvena Jungtinėje Karalystėje, Airijoje ir Norvegijoje.

Imigracija. 2012 m. į Lietuvą atvyko 19 843 asmenys, t.y. 4 158 asmenimis daugiau nei 2011 m. Dauguma (87 proc.) atvykusių buvo Lietuvos Respublikos piliečiai, daugiausia grįžę iš Jungtinės Karalystės, Airijos ir Norvegijos. Į Lietuvą imigravo 755 ES valstybių narių piliečių (daugiausia iš Latvijos ir Lenkijos) bei 1731 trečiųjų šalių piliečių (daugiausia iš Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos). Iš viso atvyko 2 486 užsienio šalių piliečiai, t.y. 33 proc. daugiau nei 2011 m.

2004 – 2009 m. vidutiniškai per metus iš Lietuvos emigruodavo 16 tūkst. žmonių. 2010 ir 2011 m. šis skaičius gerokai išaugo – 2010 m. išvykimą deklaravo 83 tūkst. migrantų, o 2011 m. – 54 tūkst. Tokį padidėjimą, tikėtina, lėmė įvesta prievolė Lietuvos gyventojams mokėti privalomąjį sveikatos draudimą, tai paskatino ir ankstesniais metais emigravusius asmenis deklaruoti išvykimą.

Nors emigracijos mastai statistiškai mažėja (lyginant su ankstesniais metais), tačiau jie vis dar išlieka labai dideli lyginant su 2004 – 2009 m. Absoliuti dauguma gyventojų išvyksta dėl ekonominių priežasčių, tačiau tyrimai rodo, kad sprendimą emigruoti lemia ir kiti veiksniai: socialinis nesaugumas, teisingumo trūkumas, netikėjimas ateitimi, prastas darbdavių požiūris į darbuotojus, geresnės karjeros galimybės užsienyje. Didėja ir išvykstančiųjų studijuoti skaičius.

Kkaip parodė 2010 m. atliktas tyrimas, nors šimtai tūkstančių lietuvių savo kailiu ragavę ar teberagauja imigranto duonos, savo šalyje jie užsieniečių netoleruoja. Tarptautinė migracijos organizacija (TMO), įkurta 1951 m. teigia, kad netolerancija kyla iš nežinojimo ir yra paremta mitais, emocijomis ir tai neleidžia pasinaudoti migracijos teikiama nauda. TMO Vilniaus biuro ir Europos migracijos tinklo 2010 m. atliktas tyrimas „Lietuvos gyventojų požiūris į imigraciją ir darbo imigrantus“, atskleidė, kad 58 proc. lietuvių imigrantus vertina neigiamai. Antipatija nepriklauso nei nuo migranto statuso (legalus, nelegalus, prieglobsčio prašytojas ar darbuotojas), nei nuo kvalifikacijos. Net ir aukščiausios kvalifikacijos darbuotojai iš užsienio – šalyje nebepageidaujami. Dauguma lietuvių mano, kad užsieniečiai didina konkurenciją ir dėl to mažėja atlyginimai. Tokią nuomonę dažniausiai išsakė pensininkai, valstybės tarnautojai ir darbininkai. Tuo tarpu tie, kurie palankiai vertina imigraciją, nurodė, kad užsienio piliečiai yra aukštos kvalifikacijos darbuotojai ir jų atvykimas atneša ekonominę naudą Lietuvai. Pozityviai imigraciją vertina jauni, išsilavinę, aukštesnes pajamas gaunantys gyventojai. Absoliuti dauguma respondentų (79,2 proc.) nurodė, kad jų požiūrį į darbo migrantus formuoja ne asmeninė patirtis, o žiniasklaida.

Tarptautinei migracijos organizacijai (TMO) priklauso 149 šalys – tikrosios narės, 12 šalių – stebėtojų ir daug pasaulinių ir regioninių tarpvyriausybinių ir nevyriausybinių organizacijų, veikiančių stebėtojų teisėmis. Lietuva, Latvija ir Estija yra tikrosios TMO narės. Lietuva pirmoji iš Baltijos šalių 1998 m. lapkričio 23 d. tapo tikrąja TMO nare. Tarptautinė migracijos organizacija yra tarptautinė nepolitinė humanitarinė organizacija, kuri siekia paveikti migracinius procesus taip, kad jie būtų naudingi tiek migrantams, tiek ir visuomenėms. Veikdama kartu su partneriais: ieško atsakymų į naujus migracijos keliamus iššūkius, didina visuomenių supratimą apie migracijos keliamas problemas ir teikiamas galimybes, skatina ekonominį ir socialinį valstybių vystymąsi per migraciją.

Europos migracijos tinklas (EMT) – tai paskirtų nacionalinių ministerijų, tyrimų institutų, nevyriausybinių ir tarptautinių organizacijų tinklas, kuriame dalijamasi informacija, organizuojami tyrimai ir lyginama ES valstybių politika migracijos klausimais. Jį inicijavo ir koordinuoja Europos Komisija. Lietuvą Vidaus reikalų ministerijos paskyrimu EMT atstovauja TMO Vilniaus biuras.

Parengta pagal http://123.emn.lt ir http://www.iom.lt duomenis

Susiję straipsniai

Noriu gauti straipsnius el. paštu

Palikite atsiliepimą

Reklama

Draugaukime ir Facebook!