Vilmingtono milžinas Rytų Sasekse (1)

Paskelbta 21/06/2013 , Virginija , Istorija , 1 Komentras , PERŽIŪRŲ: 2

Vilmingtono milžino fotografija iš oro

Vilmingtono milžiną, anglų vadinamą The Long Man of Wilmington, rasite Rytų Sasekso grafystėje, Pietryčių Anglijoje, Windower kalvos nuokalnėje 9,6 km. į šiaurės vakarus nuo Eastbourne. Tai geoglifas. Geoglifai – dideli piešiniai, bent 4 m. ilgio, išraižyti žemės paviršiuje ar suformuoti iš akmenų, skirtingos spalvos uolienų, žvyro. Senoviniai geoglifai dažnai apipinami mistika, nes daugelio paskirtis nėra žinoma. Taip nutiko Vilmingtono milžinui.

Pasaulyje vieni žymiausių geoglifų, tai Naskos linijos bei Parakaso kandeliabras Peru, geoglifų randama Vakarų Australijoje (Marree Man), pietvakarių JAV dykumose, Skandinavijoje, Rusijoje, Islandijoje. Pietryčių Anglijoje esantis Vilmingtono geoglifas yra 69,2 metro (227 pėdų) aukščio ir tokių proporcijų, kad galima būtų žiūrėti iš apačios. Jis yra vienas iš dviejų išlikusių žmogaus figūrų Anglijoje. Antrasis, tai Cerne Abbas milžinas, yra šiauriau Dorčesterio, Dorseto grafystėje, Anglijos pietuose. Abu šie milžinai – senoviniai paminklai. Kitos dvi figūros, kuriose pavaizduotas žmogus, tai Osmington White Horse – raitelio figūra ant Osmingtono kalkakmenio kalvos, į šiaurę nuo Veimuto miesto, Dorseto grafystėje, figūra sukurta 1808 metais. Antroji – Fovant Badges, šias figūras sukūrė netoliese dislokuoti kariai, Pirmojo pasaulinio karo metais, jos yra netoli Fovant miestelio, esančio Anglijos Viltšyro grafystės pietvakariuose. Įvairių figūrų išraižytų kalkakmenyje Anglijoje yra ir daugiau, o Rytų Sasekse be Vilmingtono Long Man galite aplankyti ir Litlington White Horse, esantį tarp Alfristono ir Seafordo, į vakarus nuo Litlingtono miestelio. Šis žirgas yra sukurtas XIX amžiuje, kaip teigiama, vietoje kažkada čia buvusio ir neišlikusio žirgo atvaizdo.

Vilmingtono Long Man geoglifo kilmė nėra aiški. Pagal archeologinius tyrinėjimus, kuriuos atliko profesorius Martin Bell iš Redingo universiteto, ši figūra datuojama XVI – XVII amžiais. Seniausiu laikytas milžino atvaizdas iki 1993 metų buvo William Burrell piešinys, kai autorius lankėsi Vilmingtono vienuolyne, esančiame netoli Windoverio kalvos 1766 metais. Burrellio piešinyje milžinas vienoje rankoje laiko grėblį, kitoje – dalgį. 1993 metais buvo rastas piešinys, pieštas 1710 metais, inspektoriaus John Rowley. Jame milžino figūra labiau atrodo lyg šešėlis ar įspaudas žolėje nei kad vientisa linija, įžvelgiami ir veido bruožai, kurie iki šių dienų neišliko, taip pat jame nėra ir grėblio su dalgiu, o milžino galva atrodo lyg jis dėvėtų šalmą. Ankstyvąjame piešinyje milžinas labiau panėšėja į karo dievą su šalmu.

Iki 1874 – ųjų Long Man nebuvo gerai matomas. Jį galima buvo matyti tik pasnigus arba tekant ar leidžiantis saulei. 1873 – 1874 metais W. de St. Croix pažymėjo milžino kontūrus geltonomis plytomis, sucementuotomis tarpusavyje, tik sakoma, kad šis atkūrimo – restauravimo procesas kiek iškreipė kojų padėtį. Aubrey Manning iš Open University, milžiną datavo XVI amžiumi. Nors yra tikinčių, kad ši figūra – kur kas senesnė. Tira Brandon – Evans tiki, jog šis milžinas vaizduoja šamaną arba druidą. Profesorius John North rašė, jog maždaug prieš 3480 metų pr. Kr. ši figūra galėjo vaizduoti Oriono žvaigždyno judėjimą, kurį lietuviai dar vadina Septyniais Šienpjoviais. Figūra galėjo būti Neolito laikų astralinės religijos išraiška.

XX ir XXI amžiai. 1925 – aisiais metais vieta, kurioje yra Long Man geoglifas, Devonširo kunigaikščio iniciatyva buvo perduota Sussex Archaeological Trust (dabar – Sasekso archeologijos draugija). Antrojo pasaulinio karo metais milžinas buvo nudažytas žalia spalva tam, kad Vokietijos lėktuvai nesinaudotų juo kaip orientyru. 1969 metais milžinas buvo dar kartą restauruotas. Vietoje plytų buvo išlieti betoniniai blokeliai, kurie dabar nuolat dažomi, kad Long Man būtų matomas net keleto mylių atstumu. 2007 metais Vilmingtono milžinas buvo panaudotas Trinny Woodall ir Susannah Constantine televizijos madų šou „Undress the Nation“. Virš 100 moterų suteikė milžinui moteriškas formas tam panaudodamos savo kūnus, kad milžinui pridėtų kasytes, krūtinę ir klubus. Ši akcija paskatino vietinį druidą Greg Draven surengti protestą filmavimo metu. Didžiosios Britanijos Druidų taryba teigė, jog ši akcija, tai nepagarba senovės šventovei. Sasekso archelologijos draugija, kuri davė leidimą surengti šią akciją, vėliau atsiprašė žmonių ir žmonių grupių, kuriuos įžeidė šis filmavimas. 2010 metais iš birželio 17 – osios į birželio 18 – ąją, naktį, vandalai milžinui nupiešė gigantišką (20 pėdų) falą, kurio jis galėjo varžytis su Cerne Abbas milžinu. Kaip pastebėjo vietiniai druidai tam, greičiausiai, buvo panaudoti dažai, naudojami futbolo aikščių ir pan. linijų žymėjimui.

Ankstų gegužės rytą prie Long Man pėdų vyrai šoka ritualinius šokius. Milžinas dalyvauja priėmimo į neopagonis ritualuose. Tokie ritualai vyksta artimiausiais sekmadieniais prieš kiekvienas aštuonias metines pagonių šventes.

Istorinių įrodymų trūkumas vis dar audrina tyrinėtojų vaizduotę ir lig šiol sklando daug teorijų apie milžino kilmę. Daugelis žmonių įsitikinę, jog jis yra priešistorinis paminklas, kiti mano, jog tai galėtų būti kokio nors vienuolio iš greta buvusio vienuolyno kūrinys, sukurtas XI – XV amžiuje. Aptinkamos romėnų monetos kelia prielaidą, jog jis galėtų būti sukurtas IV amžiuje, ką rodo ir anksčiau minėtas šalmas, kurių pavyzdžių randama anglosaksų ornamentuose.

Vaisingumo simbolis? Senovės karys ar XVIII – ojo amžiaus išdaiga? Negalėsime žinoti iki tol, kol neatsiras naujų įrodymų, o milžinas kalno papėdėje ir toliau saugos savo paslaptis.