Viena lenkė sakė…
Apie mūsų lietuvių kaimynus lenkus kasdienybėje sklando begalės anekdotų, o jie patys vadinami gana įvairiais epitetais. Bene populiariausias būtų, kad lenkas, tai ne tautybė, o profesija. Lenko vertė taip pat puikiai matyti ir iš pokario laikų anekdoto, apie tai, kad už vieną šunį duodavo du lenkų belaisvius. Dar sakome, kad ten kur darbo sąlygos yra baisios, gali dirbti tik lenkai. Taigi nevengiame iš lenkų pasijuokti, o gal tiksliau net labai mėgstame juos pašiepti.
Kad ir kaip ten būtų, būtent lenkai išvykus toli nuo tėvynės tampa daugelio iš mūsų tautiečių geriausiais draugais, patarėjais ar net sektinais pavyzdžiais.
Šio straipsnio tikslas yra pateikti jums keletą trumpų situacijų atsiradusių iš šios tautų draugystės ir paklausti daugybės klausimų. Galbūt daugiau retorinių, galbūt ir tokių, į kuriuos jūs padėsite rasti atsakymus.
Tikriausiai yra tekę girdėti legendą apie paslaptingąją lenkę, kurį gaudavo dirbančiųjų ir vaiko kreditus (working and child tax credit) ir apie tai, jog jai blogai baigėsi, nes pasibaigus mokestiniams metams ir perskaičiavus jos gautas pajamas, jai teko grąžinti net 2000 svarų sterlingų (tiesa, suma įvairuose pasakojimuose dažnai skiriasi). Niekas nežino kas buvo toji lenkė, bet istorijos apie ją pasakojamos iš lūpų į lūpas. O svarbiausia, jos tapo tarsi pavyzdžiu, jog nereikia prašyti panašaus pobūdžio pašalpų. Nes juk grąžinti niekas nenorėtų! Ir net nesistengiama aiškintis, jog galbūt toji lenkė nepranešė apie kokias nors pasikeitusias aplinkybes, pzv. padidėjusį darbo užmokestį, naują gyvenimo draugą ar pan., tiesiog tai dažnai pateikiama kaip vertinga pamoka ir sakoma – “aš nieko nenoriu prašyti iš to Revenue (HM Revenue&Customs), nes girdėjau, kad vienai lenkei buvo nutikę taip…“.
Lenkės situacija tampa etalonu ir lengvai patikima tuo ką pasakoja kiti žmonės, visiškai pamirštant galimą sugedusio telefono principą.
Prisimenu pasakojimą, apie tai, kaip kažkieno pažįstamas nusprendė pradėti dirbti laisvai samdomu darbuotoju (self-employed). Vėl kreipiamasi į lenkę (jau į kitą, nes anos niekas nėra net akyse regėjęs) ir klausiama nuo ko reikia pradėti ir kiek valandų per savaitę reikia minimaliai dirbti. Lenkė pasako, jog užtenka 16 valandų per savaitę. Naujasis laisvai samdomas darbuotojas pradeda dirbti ir paaiškėja, jog norint gauti pašalpą, jam trūksta valandų. Kas įvyko? Pasirodo, jog lenkė augina mažametį vaiką, todėl jai pakanka dirbti tik 16 valandų, o darbingo amžiaus žmogui reikia bent 30 valandų. Nesusipratimo buvo galima išvengti, jei pirmiausia šio epizodo dalyviai būtų paskambinę į atitinkamą tarnybą ar panaršę internete, nes kiekvieno asmens situacija yra skirtinga ir dažnai nepavyksta pritaikyti vieno sprendimo visoms situacijoms.
Jei teko dirbti gamykloje ar sandėlyje (kitaip sakant, fabrike), žinote, kad už viršvalandinį darbą mokama 1.5 karto arba 2 kartus daugiau nei įprastai. Taigi, kai iškyla klausimas, kaip bus apmokama už viršvalandinį darbą savaitgaliais įmonės kontraktą turintiems darbuotojams ir agentūros darbuotojams, iš kažkur, šviesos greičiu, atsklinda gandas, jog viena lenkė sakė, jog visiems bus mokama vienodai. Aišku, patikimiausias būdas yra paklausti apie tai savo tiesioginio vadovo arba kreiptis į agentūrą. Tačiau, kaip manote, kaip elgiasi darbuotojai? Ogi, tiki lenke. Kodėl? Nes lenkė žino. Iš kur lenkė žino? Žino ir tiek. Informacijos niekas nepatikrina, o vėliau pasipila skundai jei įvyksta priešingai nei teigė minėtoji lenkė.
Ar teko kada nors, kad ir nedrąsiai pasvajoti apie „padorų“ darbą kur nors biure prie kompiuterio? Ką gi šiuo klausimu mano lenkai? Turėsiu jus nuvilti, bet šansų prasimušti beveik nėra. Jūsų tikrai niekas nepriims dirbti tokio pobūdžio darbo. Nes į biurius pirmiausia yra priimami anglai, tada babajai (atsiprašau už tokį pavadinimą) ir tada, kai jau niekas kitas netinka, atkreipiamas dėmesys į rytų europiečius (tai yra mus). Galite bandyti piktintis tokiu pareiškimu, muštis į krūtinę ir šaukti, jog esate būtent tas, kuriam pasisekė! Bet ar verta? Lenkai žino geriau. Tokie sėkmės atvejai – vienetiniai ir dar tikriausiai buvo įtakoti tam tikrų naudingų pažinčių.
O dabar apie sėkmę. Ar bandėte kada nors laimėti loterijoje? Aš nuolat bandau, tik deja, nesėkmingai. Tačiau apie didįjį prizą galite pamiršti. Nes imigrantams išmokami tik laimėjimai iki 50 000 svarų sterlingų. Daugiau jums niekas neduos. Iš kur aš tai ištraukiau? O man viena lenkė sakė. Iš kur ji žino? Ogi, lenkei kita lenkė sakė. Nepatikėjau ir paklausiau visažinio google apie šiuos apribojimus, deja nieko panašaus neradau. Gal jums pasiseks ką nors aptikti.
Iškilusis mūsų laikų žurnalistas (kažkas jį yra pavadinęs „personažu“) A. Užkalnis yra rašęs, kad nors lietuviai ir lenkai kalba labai skirtingomis kalbomis, bet, atrodo, labai panašūs savo mąstysena ir elgsena. Šito nepaneigsi. Tačiau ar jums neatrodo, jog šiose trumpose situacijose lietuvis atlieka trečiojo brolio Jono vaidmenį. Iš kur tas naivumas? Tas pasitikėjimas? Žinau vieną lenkę, kuriai žinias perduoda musės. Ar irgi verta tikėti tokiais apsireiškimais?
Panašių aklo tikėjimo pavyzdžių galima rasti ir lietuvių gretose. Internetiniuose forumuose pasitaiko klausimų „Kaip reikia užpildyti konsulinio būsto prašymą?“ (skaityk ir pildyk), „Puikiai šneku angliškai, ieškau darbo, gal pasakysit kaip ir kur galėčiau rasti?”(gal pirmiausia reikėtų pradėti nuo paieškų, o ne nuo klausimų facebook’e), „Gal žinote child tax and working tax numerį, kad galėčiau pasiskambinti?“ (google viską žino), „Kaip prasitęsti pasą Anglijoje?“ (lyg ir turime ambasadą), „Mano draugas nori išvykti visam iš Anglijos ir nebegrįžti. Jis planuoja nebemokėti jokių mokesčių, palikti skolas, viską mesti ir išvažiuoti, gal žinote kas jam grėstų?“ (tikriausiai visiškai nieko, valstybė tik apdovanotų už tokį išradingumą).
Atsakymai, aišku, įvairūs.
Bet pagalvokite, gerai jei „papuola“ protingas patarėjas (nesvarbu lenkas jis, ar lietuvis), o jeigu ne? Gal, vis dėlto, kartais geriau yra pasitikėti savo jėgomis, o ne stačia galva pulti prašyti abejotinos vertės patarimų.
lietuviai.co.uk už šio rašinio turinį neatsako.
Norite pasidalinti savo istorija? Atsiųskite ją [email protected]
Marija24/08/2012 10:12
Tikra tiesa..Dirbau su lenkais. Galiu pasakyti,kad tai ne tautybe ir ne profesija,bet diagnoze:) Visada teisus,visada viska zino.. Mano draugas britas dirba kompanijoje ,kur vieni britai . Buvo jie pabande priimti lenku i darba,bet jie labai greitai bosui reguliuoti pradejo,tai dabar visu rytu europieciu privengia. Kuo atokiau as nuo ju laikausi,nes pradzioj ir man nutiko kai kas panasaus is serijos “viena lenke sake” ,o as patikejau:)
Inga Nera 24/08/2012 11:13
Ir kam rasyt tokias nesamones nelabai suprantu..
Jurgita Sarkaite 24/08/2012 11:14
As su lenkais nesibiciuliauju ir ju tikrai paskutiniu klausyciau.Anglu kalba puikiai tiek rasyt tiek kalbet tai kai ko reikia susiskambinu pati…
Vitalija Kaledaite 24/08/2012 11:19
Kazkaip nelabai teko girdeti ,kad lietuviai biciuliautusi su lenkais
Vaida Zmm 24/08/2012 11:24
Būnant užsienyje, geriau kreiptis į lenką, negu į tautietį – lietuvį, kurio nagai į save riesti ir jei pagalbos nesulauksi, tai dar bėdos pridarys…
Geriausia apsieiti be lenkų, be lietuvių, pasitikėti tik savimi…
Virga24/08/2012 11:27
už vieną medžioklinį šunį duodavo dešimt mužikų. smagus straipsnis.
Aidas Dzasmontas 24/08/2012 12:46
Vaida tu matyt pati lenke;)))) ir draugu neturi:)))
Rasa Ir Giedrius Liauciai 24/08/2012 13:05
Negaliu pakesti lenku.Kad ir vakar parduotuveje,vaiksto snukucius iskele,lyg butu privatizave visa miesta..Koks grubumas,nachalizmas,isgirstu ju kalba ir manu kuo toliau nuo ju,kad tik nuotaikos negadint..Niekada nesikreipciau i lenka,kad ir kaip butu sunku..Aisku lietuviai seka po ju:D Cia jau faktas-lietuvis lietuviui priesas
Vaida Zmm 24/08/2012 14:43
Tai jau turbūt, kad aš ir lenkė, ir draugų neturiu, gaila man manęs
Geriau jau mažiau draugų, negu lenkai, arba lietuviai, kurie vaidina draugus
Įdomu tik, kodėl visi tokios pat nuomonės, kad lietuvis lietuviui priešas? Nekalbu apie jaunimą, kuriam bile kompanija pagėrimui ar ko nors užsimetimui, kaip dabar populiaru
Užtekitinai mačiau tokių “draugiškų” lietuvių…
Loreta Mickiene 24/08/2012 15:27
Straipsnis-absoliutus bevertis kliedesys,neturintis nieko bendra su lenku,ar lietuviu draugiskumu,sekme,istatymu zinojimu..Autorius,visazinis vunderkindas,kurstantis tautine nesantaika,niekinantis tautiecius, kuriam kiekvienas klausiantis lietuvis yra kvailys,internetiniuose forumuose dalyvauja tik neismaneliai,ieskantys pasalpu,ar norintys apeiti istatymus…ir t.t.
Dalia Bernotiene 24/08/2012 15:56
cia tas pats kaip emigrantas= isdavikas.. yra tikrai geresniu temu straipsnius rasyti..
Vilius Butkus 24/08/2012 18:03
Tik nereikia pulti i extrema.Kiekvienas turi teise i savo nuomone ,cia demokratija.
Vilius Butkus 24/08/2012 18:03
Tik nereikia pulti i extrema.Kiekvienas turi teise i savo nuomone ,cia demokratija.
Jolanta Petruliene 24/08/2012 19:06
Bendrauju ir su lietuviais, ir su lenkais, ir su latviais, ir su anglais
Ir nieko bloga nenoriu pasakyti nei apie viena tauta. Visokiu yra, visokiu reikia. Kalbant apie lenkus – normali tauta, su kuria visai malonu bendrauti ir jie tikrai nera pasikele! Nebent taip atrodo, ypatingai, kai nesupranti ir nekalbi ju kalba. Arba pats sakotis pradedi, tai ir gauni porcija atgal!
Aidas Dzasmontas 24/08/2012 19:47
As grystu prie vaidos:))) zinai vaida toki anekdota, kad dezdzione save pyrma kart pamaciusi veidrodi, ir pasake jei tokia buciau nusizudyciau:)))))))) esam kokie esam ir dziaukimes kad musu tik 3 limonai. Jei butu daugiau tai mes netik galvas uzriete vaiksciotume bet visos valstybes butu musu:))))) mums to uztenka ir mes galim iskelti galvas kad musu lietuvaites graziausios ir kad mes vyrai gudriausi;)
Viktorija Kaušienė 24/08/2012 19:54
kaip liaudies ismintis sako, durna ir baznycioj musa… reikia viska ka sako kiti patikrinti:) jei taip lengvai pasitiketume kas ka sako….
Aidas Dzasmontas 24/08/2012 19:58
Viktori paprasta patikrinti per facebook;)
Viktorija Kaušienė 24/08/2012 20:00
tikek, bet patikrink:)
Rita Knatauskaite24/08/2012 20:04
Visokių ir lenkų, ir kitų tautybių žmonių yra. Straipsnis iš neturėjimo ką veikti….
Sandra Vezeviciene 24/08/2012 23:48
pritariu jolantai petrulieniai,atvykus i skotija lietuviu agenturai is naudojo mus kaip sunis ir lietuvis lietuviui nepadejo,o lenkai pirmieji istiese pagalbos ranka po 8 metu pragyvenus skotijoj galiu pasakyti aciu tiems patiems lenkams.nes merkiu savo tautieciu bet tiesiog visokiu zmoniu pasitaiko.
Monika Why 27/08/2012 21:17
Prajuokino