Išleistuvės UK – kodėl taip baisu?

Kodėl čia, UK, visos šventės tokios komercinės, plastmasinės, kičinės? Lietuva tikrai ne dvasingumo ir tradicijų puoselėjimo rojus, bet aš galvoju, kad vis tik mes lietuviai švęsti mokame labiau nei britai ir mūsų šventės linksmesnės. Teko lankytis gimtadieniuose, vestuvėse, sutikti Kalėdas britiškai – viskas ok, bet ar labai kuo skirasi nuo eilinio party? Nepasakyčiau.

Netikėjau, kad ir išleistuvės bus tokios beviltiškos. Ne tas žodis. Patikėkit, nesu nei senmergė, nei nusvilusi-nusivylusi namų šeimininkė, nei nusenusi moteriškė – mano pačios išleistuvės buvo prieš gerą dešimtmetį. Tad jei aš vėl bučiau abiturientė ir gyvenčiau UK aš…

..privalėčiau išsinuomoti arba nusipirkti suknelę-tortą. Nesvarbu, kokios figūros bebūčiau. Ir atrodydama kaip sultinga riebi spurga, trūks plyš įssiprausčiau į korsetą. Krūtinė veržiasi lauk, bet kam tai rūpi! Aš juk esu UK, tad aš esu princesė. Tiesa, esu ne tik labai pasitikinti savimi, orginali, bet ir labai drąsi – prie pūstos ryškiai rožinės suknelės puikiai tiks žali sportbačiai! Ir kas sakė, kad dėl grožio reikia aukotis?! Turbūt tai sugalvojo kvailos rytų europietės.

Toliau… Prisiauginu viską, ką galiu – blakstienas, nagus, plaukus… Jei būtų galima dar ką prisiauginti, tikrai tai padaryčiau!

Apsipurškiu dirbtiniu įdegiu. Pasidabinu dirbtiniais deimantais. Užsidedu karūną (nes aš esu tikra 150 kg sverianti princesė, ir jei tu galvoji kitaip – čia jau tavo problema, “darling”).

Visa pasidabinusi prisifotografuoju feisbukui (ir iš karto “uploadinu”). Tuoj atvažiuos draugės ir visos sėsime į rožinį limuziną… Arba į rožinį “Hammer”… Na jei “babkėmis” tėveliai sklaidosi į valias – galėsiu ir su karieta nudardėt į išleistuves. Nes aš juk esu princesė!

Po visų procedūrų, keliaujame šlovės link. Bus kelioms valandoms išnuomotas viešbutis arba kavinė. Ir nors iki šventės vietos vos keli šimtai metrų, juos nuvažiuoti užtruksime gerą valandą. Nes pasirodo aš nesu vienintelė princesė, ir ne vienintelė su rožiniu limuzinu – įvairiausių mašinų, karietų, motociklų kortežas kelis metrus įveikia sunkiai… “Traffic jam”!  Bet niekas tikrai nesiskundžia – priešingai, lėtai judame, o  į mus ssusirinkusieji artimieji, draugai ir kiti žiopliai žiūri, lipdami viens kitiems per galvas, ir fotografuoja mus, fotografuoja… Mojuoja, mojuojam, fotografuoja, mojuoja, mojuojam, važiuojam, kvatojam, mojuojam, paklykaujam, pamojuojam…. Dar keletas kadrų atminčiai (o kodėl nepapozavus kaip tikrai ledi? Parodytas objektyvui vidurinysis pirštas tik įrodys, kokia aš drąsi ir emancipuota jaunoji dama). Pfiu… princesė aš… ar dama… ai, nebežinau… Nesvarbu. Štai ir viskas. Pora valandų užkandžiams, pliotkams ir skirstomės kas sau.

Gėlės sakot? Sveikinimai? Kažkokios nuobodžios kalbos, palinkėjimai? Nesupratau, apie ką čia?

 

Gairės: isleistuves