Skaitytojų Laiškai
Integracija: būti ar nebūti lietuviu Anglijoje
Integracija: būti ar nebūti lietuviu Anglijoje
Pastaruoju metu vis dažniau tenka skaityti straipsnius, kuriuose svarstoma lietuvių integracijos tema, vienuose tiesiog apžvelgiami šio proceso privalumai ir trūkumai, kituose stebimasi “lietuvynais” bei raginama integruotis ir prisitaikyti prie tos aplinkos, kurioje gyvenama.
Dabartinės lietuvių kalbos žodynas terminą “integracija” apibūdina kaip “kurių nors dalių sujungimą į visumą”. Pakankamai platus apibrėžimas. Imigrantų integraciją galima bandyti suvokti, kaip procesą, kuriame vyksta socialinė sanglauda. Tai yra, kai atvykėliai iš kitų šalių yra skatinami ir patys siekia integruotis į visas naujosios valstybės visuomenės sritis: ekonominę, socialinę, pilietinę, kultūrinę ir politinę. Trumpai tariant, stengiasi visapusiškai įsilieti į nepažįstamą aplinką ir joje pritapti.
Tačiau, ne visada taip yra. Užsispyrę būrai lietuviai dažnai kritikuojami dėl savo pomėgių žiūrėti lietuvišką televiziją, apsipirkinėti lietuvių ar lenkų parduotuvėse, leisti vaikus į lietuviškas mokyklas (ar bent jau į tas, kuriose mokosi nemažai lietuvių vaikų), lankytis pas lietuvių kirpėjas, skaityti literatūrą lietuvių kalba, bendrauti lietuvių kompanijose ar burtis į „lietuvynus“. Na ir įžulumas! Juk ne Lietuvoje gyvename, būtina integruotis.
Tuomet norėtųsi paklausti – jei priskiriame save lietuvių tautinei grupei ir vadiname save lietuviais, kodėl turėtume nedaryti visų, prieš tai išvardintų, dalykų? Kodėl turėtume apsimetinėti, jog nesame lietuviai?
Jei žmogui mieliau yra savos šalies televizija ir jis turi galimybe ja naudotis, kodėl turėtų to atsisakyti? Per kurį angliškos televizijos kanalą galėtumėte pažiūrėti „Žalgirio“ ir „Lietuvos ryto“ rungtynes? Greičiausiai, nei per vieną. Betgi, palaukite, koks gi dar krepšinis? Mes juk Anglijoje, o čia karaliauja futbolas. Krepšinį reikia pamiršti.
O ką daryti žmogui, kuriam lietuviškas maistas skanesnis nei angliškas? Taip, atitikmenų galima rasti, tačiau jei ne Eastern european food parduotuvės, kaimiškų lašinukų ir rūkytos šoninės tektų prašyti mamos iš Lietuvos. Na, bet koks negurmaniškas skonis! Juk žymiai geriau būtų kažkas šaldyto su prierašu „home made“ ar „fish and chips“ stiliaus užkandžiai.
O leisti vaikus mokytis lietuvių kalbos – ne tas lygis? Lietuvių kalba tampa lyg kažkokiu praščiokiškumo bruožu, nevertu išsaugojimo. Tačiau juk baltų prokalbė yra laikoma seniausia iš visų gyvų ir mirusių indoeuropiečių kalbų, senesnė už sanskrito, senovės graikų ir lotynų kalbas. O lietuvių kalba yra mažiausiai nutolusi nuo originalios indoeuropiečių prokalbės. Negi jau vien šis faktas, nedaro jūsų ypatingais? Juk esate vienas, iš tų menkų trijų milijonų, kalbantis šia sena ir sudėtinga kalba.
Pasitaiko atvejų, kuomet lietuviai tėvai su savo vaikais bendrauja tik angliškai. Nesvarbu, jog galbūt toji anglų kalba netaisyklinga ir su stipriu suvalkietišku akcentu, tačiau vistiek anglų. Namuose ne tik nekalbama lietuviškai, o dar ir priduriama, jog lietuvių kalbos vaikui ateityje tikrai neprireiks, nes jis gyvens Anglijoje. Ar tai reiškia, jog kelių užsienio kalbų mokėjimas tampa nereikalingu dalyku? Anglų kalba valdo pasaulį!
Visai neseniai internetiniame formume teko skaityti vienos mamytės pateiktą klausimą kitoms mamytėms (nežinau kodėl, tačiau forumuose skirtose mamoms, dažniausiai jos viena į kitą kreipiasi būtent tokiu žodžiu). Jame prašoma pasiūlyti kokių nors išskirinių angliškų vardų, kuriuos ir Lietuvoje nebūtų sunku ištarti. Pati mamytė mąsto apie Brittany, Britney, Kendall ir Keri vardus. Ką ir besakyti – žavu ir tikrai kažkas išskirtinio! O svarbiausia, ypatingai dera prie tradicinės lietuviškos pavardės.
Gairės: adaptacija, anglija, anglijoje, emigrantai, emigrantas, lietuviai
Susiję straipsniai
12 Comments
Reklama
lietuviai.co.uk - informacinis puslapis, skirtas UK jau gyvenantiems, ir dar tik planuojantiems čia atvykti lietuviams. Čia pateikiami įdomūs ir naudingi straipsniai įvairia JK gyvenimo tematika - apie pašalpas, lietuvių gyvenimą ir bėdas JK
Oksana Butkutė Burdulienė 22/09/2012 at 11:19
Žinoma būti, tik lietuviu…
Viktoras Mitusovas 22/09/2012 at 11:35
Labai geras straipsnis
Dovilė Šatkauskaitė 22/09/2012 at 11:38
O as planuoju ja nebebuti, nebent Lietuve sirdyje
Nomeda Mikašiūtė22/09/2012 at 11:34
Puikiai!
Laura Karpaviciute 22/09/2012 at 13:53
Žinoma, kad LIETUVĖ! Negalima išsižadėti savo tapatybės…galima nekalbėt lietuviškai, nesielgti kaip tikram lietuviui, bet…kaip ten yra sakoma: “neišsižadėk lazdos ir ubago tarbos” tai tas pats yra ir su tautybe…
Jurgita Alame 22/09/2012 at 14:43
O kaip turi elgtis tikras lietuvis?
))
Jurgita Alame 22/09/2012 at 14:43
O kaip turi elgtis tikras lietuvis?
))
Jurgita Alame 22/09/2012 at 15:02
Straipsnio/laiško autorė labai jau krypsta į kraštutinumus, arba tu gyveni tik su lietuviais, žiūri LT TV, valgai lietuviškus patiekalus ir t.t., arba visko atsisakai ir susitapatini su anglais. Kraštutinumai niekada nėra gerai, jei jau gyveni svetimoj šaly, tai reikia prie jos kažkiek prisitaikyt, išmokt kalbą, sužinot įstatymus, įvairiataučiai draugai, platesnis bendravimas irgi niekam nekenkia, bet tai nereiškia, kad reikia pamiršt savo kilmę, kultūrą, kalbą, gi galima viską suderint.
Evaldas Rimkus 22/09/2012 at 22:39
aš pažadu nusiplakti nuogas vonioje, dėl to kad esu lietuvis gal jums pagerės
Gintare Grigaityte 23/09/2012 at 15:47
nu Evaldai ir prajuokinai:DDDD
Ieva St23/09/2012 at 16:52
Buti! jei sirdis liepia, kodel ne!
Rimante07/11/2012 at 15:30
Pritariu Jurgitai. Tikrai kad juodai baltas straipsnis. Integracija, apie kuria autore kalba straipsnio pradzioje mano manymu labiau panasi i “pilka”. Tame ir zavesys! Gimiau ir uzaugau Lietuvoje taciau gyvenu Jungtineje Karalysteje. Istobulinau anglu kalba bet skaitau ir lietuviskas knygas, seku lietuviu krepsini bet ziuriu ir izvalgias bei originalias britu televizijos laidas, pamegau ne tik fish and chips, steak pies, roast dinners bei galybe tarptautines virtuves patiekalu, taciau kaskart lankydamasi maximos duonos skyriuje kaifuoju nuo juodos ajeru duonos kvapo bei viesedama namie “uzsisakau” mamos bulviniu blynu ir tecio kugelio. Dziaugiuosi turedama begale galimybiu pazinti bei istirti ivairiu kulturu ipatybes taciau taipogi dalinuosi lietuviskais paprociais su uzsienieciais draugais. Svarbiausia esu pati savimi ir patogiai jauciuosi savo kailyje. Tvirtos nuomones turejimas – saunu, taciau toks kategoriskas skirstymas kuris lietuvis ir kuris ne siame straipsnyje yra visiskai nepagristas.