UK Laisvalaikis
Kinver Edge – tūkstantmečiai namai urvuose
Kinver Edge susikūrė prieš daugybę milijonų metų iš vėjo supūsto smėlio, kuris ilgainiui suslūgo, susicementavo ir pavirto smiltainio kalnais. Pasiryžus pasivaikščioti ir apžiūrėti milijonų milijonais metų gamtos ir įvairių stichijų formuotų smiltainių kalnų, geriausia tai padaryti apžiūrint kalne žmonių iškastuose urvuose.
Aplankę šią unikalią vietovę, pamatysite unikalius urvuose, minkštame smiltainyje iškastus urvus, paverstus gyvenamaisiais primityviais, bet labai jaukiais būstais. Beje, šie būstai buvo gyvenami iki pat praėjusio amžiaus vidurio – 1950 metų. Nors paskutinaii gyventojais išsikėlė kur kas vėliau.
Keliuose urvuose, kurie buvo gausiausiai apgyvendinti kelių šeimų, dabar įkurtas muziejus. Jame galima pamatyti, kokiomis sąlygomis žmonės gyveno Viktorijos laikais, kokios anuomet buvo viryklės, žibalinės lempos, indai, rakandai, skuduriniai kilimėliai, skalbimo įrankiai, lovos, patalynė, naktipuodžiai ir patys primityviausi svetainių baldai. Beje, visos sienos ir net dalis lubų gyvenamuosiuose urvuose yra išbalinti kalkėmis. O vietoje kaminų paliktos skylės, kurios ir tarnavo kaip dūmtraukiai.
Urvuose įrengtuose butukuose karštą vasarą turistai randa tikrą atgaivą, nes iš vidaus tiesiog plūste plūsta tikra vėsa, o štai žiemą smiltainio sienos gyventojus, o dabar ir lankytojus – šildo. Tačiau tokiuose namuose nebuvo, kaip mes dabar įsivaizduojame, jokių patogumų – vonios kambarių ar tualetų. Nebuvo ir vandentiekio ar elektros. O paskutiniai šių butukų gyventojai buo perkelti į geresnes gyvenamąsias sąlygas 1967-aisiais.
Taigi, tik įsivaizduokite, kokiomis sąlygomis šiose olose savo laiku gyveno trogloditai – pirmieji urviniai žmonės. Beje, ten iki šiol yra išlikusių dūmtraukių, kurie savo laiku tarnavo pirmykštiems žmonėms, kurie šildėsi ir gamino maistą sukūrę laužus.
Prie urvų iki šiol yra išlikusių paskutinių gyventojų daržų, kurie dabar puosėlėjami muziejaus darbuotojų. Prie namų galima apžiūrėti senovinį, neįsivaizduojamo gylio šulinį, kurio vanduo buvo aukso vertės ir juo naudojosi ne viena urvuose gyvenusi šeima. Ypatingai šulinio vanduo pasitarnaudavo skalbimo darbais besivertusioms vietos moteriškėms. O štai vyriškiai, pasak muziejaus darbuotojų, dirbdavo įvairius darbus, bet dažniausiai geležies rūdos kasyklose netoliese.
Ištyrinėti apylinkes ir pasigrožėti urvais reikės pėstute, žygiuojant siaurais takeliais aukštyn olų link. Be fantastiškų raudonos spalvos smitainio urvų, galima pasigrožėti nuo atodangų nuostabiais apylinkių vaizdais, pasivaikščioti miško takeliais, apžiūrėti nuo senovės likusių piliakalnių įtvirtinimais, arba pasimėgauti pietumis gryname ore su nepakartojamu vaizdu į Severn upės slėnį. Telieka sulaukti saulėtų dienų ir tada galima nerti stačia galva į tūkstantmečiais žmonių kurtą istoriją.
Keliautojai visą reikiamą informaciją ras šioje nuorodoje.
