Tarp laimės ir pinigų ryšio nerasta
Pastarosiomis dienomis vis kalbame ir kalbame apie infliaciją, pasaulinę krizę, augančias kainas ir blėstantį optimizmą (Lietuvoje ypač „ūpą kelia“ kalbos apie antrąją krizės bangą…). Vienu žodžiu – viskas blogyn, gyvenimo kokybė prastyn. Kiekvienas kartas nuo karto susimąstome, ar esame iš tikrųjų laimingi, ar patenkinti savo gyvenimu, ar iš tikrųjų gyvename, ar tik egzistuojame manydami, kad kažkada gal išauš geresnis rytojus ir jau tada kažkodėl pasijusime laimingesniais. Neslėpkime, dažnai palyginame save su blogiau arba geriau gyvenančiais. Juk visada labai knieti sužinoti kaip gi gyvena giminės, draugai, žmonės iš kitos laiptinės, kitos valstybės. Tiesa, yra versijų, kad svetimos laimės geriau nematuoti, o turėti savo laimės receptą – tiesiog mokėti džiaugtis gyvenimu nepaisant ar kaimyno daržinė dega, ar jis naują ją stato. Vienas mano kolega niekada neklausdavo žmonių „kaip gyvenate?“. Jis užduodavo klausimą „o kaip gerai jūs gyvenate?“.
Klajokliai ir milijardieriai tokie pat laimingi
Pinigai, kaip ir maistas, gali būti arba gyvenimo tikslas, arba priemonė. Gali valgyti tam, kad gyventum ir gyventi tam, kad valgytum. Pinigai gali būti reikalingi tam, kad išgyventum ir gali gyventi tik dėl jų (kuo labai dažnai kažkodėl kaltinami emigrantai). Senoliai sakydavo, kad „ne piniguose laimė“. Šiandieninis žmogus prie perduotos išminties prideda „ne piniguose laimė, o jų kiekyje“. Džiaugsmo priklausomybė nuo finansinės padėties labai individualus dalykas… Bet galima daryti tam tikrus apibendrinimus.
Pensilvanijos universiteto socialinių mokslų tyrinėtojams nustačius, kad klajokliai masajai yra patenkinti gyvenimu ne mažiau nei amerikiečiai milijardieriai, kai kurie ekonomistai pradėjo teigti, kad tarp laimės ir pinigų ypatingo ryšio nėra. Anot britų mokslininko R. Layardo, padėtis šeimoje, darbas ir sveikata labiau turi įtakos žmogaus gerovei nei pajamos.
Kur gyvena laimingiausi žmonės
Sako, laimės išmatuoti neįmanoma. Pasirodo, tai mitas. Yra toks laimės matavimo rodiklis „Happy Planet Index“ (įvestas nuo 2006 metų), kuris nustato, kiek išteklių sunaudoja šalis, kokia vidutinė jos žmonių gyvenimo trukmė ir kiek jos gyventojai yra patenkinti gyvenimu. Pagal jį, laimingiausi tie, kurie neišnaudomi daugiau išteklių negu yra mūsų planetoje, gali gyventi ilgai ir laimingai.
„Happy Planet Index“ indeksas parodo, kad visame pasaulyje aukštas vartojimo lygis nebūtinai reiškia aukštą pasitenkinimo gyvenimu ir gerovės lygį, o svarbiausia – kad aukštą gerovės lygį galima pasiekti ir nevartojant be saiko Žemės gėrybių.
Taigi, šis tarptautinis aplinkos ir gerovės santykio reitingas mums parodo visai naują suvokimą, kokias tautas laikyti laimingomis: Pavyzdžiui, Didžioji Britanija šiame laimės reitinge užima tik 41 vietą iš 151, o laimingiausios šalys šiais metais yra Vietnamas, Kolumbija ir Kosta Rika. Beje, netgi daugelis Lotynų Amerikos šalių efektyviu išteklių panaudojimu gerokai lenkia Angliją. Britai tik gali guostis, kad jie laimingesni už daugelį Europos Sąjungos šalių (dar viena priežastis anglams burnoti ant nelaimingosios ES). Svajonių šalis JAV gana prastoje pozicijoje – 105 iš 151. Nors čia džiaugsmui ir ne vieta, vis gi galima šyptelėti – nuo amerikiečių Lietuvos gyventojai per daug neatsilieka (120 vieta), bet už britus, kaip matome, esame nelaimingesni net 3 kartus…
Vietoj pabaigos žodžio
Mes daugiau skubame, bet mažiau suspėjame.
Mes daugiau perkame, bet mažiau turime.
Mes turime daugiau patogumo, bet mažiau laiko savo sielai.
Mes tyrinėjame mėnulį, bet nerandame laiko kaimynui…