Sendaikčių turgus – “Karbutas”
“Car boot Sales” (paprasčiau tiesiog “karbutas”) arba lietuviškai “Bagažinių turgus”, tai Anglijoje vykstantys sendaikčių turgūs, kurių pagrindinis išskirtinumas yra tas, jog dauguma prekiautojų savo daiktus parduoda tiesiai iš automobilių bagažinių. Tai kažkas panašaus į lietuviškuosius “Blusų turgelius”, tačiau skirtingai nuo Lietuvos, kurioje panašaus pobūdžio turgūs pradėti organizuoti palyginti neseniai, “karbutai” Anglijoje dėl savo populiariumo yra laikomi, kone, kultūros dalimi.
Žvelgiant istoriškai, “karbutų” idėją į Angliją atvežė katalikų kunigas Harry Clark iš Stockporto (Manchesteris). Jis, 1970 m. atostogaudamas Kanadoje, pirmą kartą išvydo renginį, panašų į dabartinius „karbutus“. Kunigas taip susižavėjo šia originalia idėja, jog grįžęs į Angliją, jis apie juos papasakojo savo kraštiečiams. Netrukus, visoje šalyje buvo pradėti rengti pirmieji sendaikčių turgūs.
Šiuo metu prekyvietės yra paplitusios visoje Anglijoje ir vyksta beveik kiekviename didesniame miestelyje. Pagrindinis „karbutų“ įkarštis – pavasario ir vasaros mėnesiais, nes tuomet tam yra palankiausios oro sąlygos. Turgaus diena – sekmadienis. Laikas – nuo ankstyvo ryto iki vidurdienio.
Visi norintieji apsilankyti turguje, savaitgalinį pasivartymą lovoje, gali pamiršti. Pirmieji prekiautojai pasirodo apie 6 valandą, o įpusėjus dienai, prasideda daiktų pakavimas atgal į automobilius. Patyrę pirkėjai žino, kuo anksčiau atvažiuosi, tuo didesnė tikimybė aptikti vertingų daiktų, kol jų dar nenupirko kiti. Norintieji prekiauti „karbute“ turi susimokėti dalyvio mokestį, kuris svyruoja nuo 5 iki 25 svarų. Pirkėjams taip pat taikomas vienkartinis įėjimo mokestis, dažniausiai 20-50 pencų, atvažiavus automobiliu – nuo 1 iki 2 svarų.
Tokie turgūs, paprastai, įsikuria parkuose, laukuose, nebenaudojamose stadionuose ar aikštėse, apleistose prekyvietėse. Tiesa, šaltuoju sezonu, prekiautojai ieško uždaresnių patalpų ir tam puikiai pasitarnauja nebenaudojami pagal paskirtį sandėliai ar angarai.
Profesionalūs pardavėjai „karbutuose“ sudaro tik labai mažą dalį. Dažniausiai savo namuose sukauptus nebereikalingus, tačiau kažkada vertingais laikytus daiktus, čia pardavinėja eiliniai britai, kuriems, tiesiog ranka nekyla juos išmesti į artimiausią konteinerį. Tiesa, daugelis galėtų patvirtinti, jog šia veikla užsiima ne pelno siekdami, o tiesiog tikėdami, jog jų daiktai, dar gali sėkmingai tarnauti naujam šeimininkui. Žinoma, niekas nesupyksta, jei iš šios prekybos pavyksta dar kažkiek ir užsidirbti. Kalbant apie kainas, galima pastebėti, jog dažniausiai pasitaikanti kaina yra 0.50 pencų arba 1 svaras. Tačiau norint įsigyti vertingesnį, mažiau naudotą, o gal net visai naują daiktą, gali tekti patuštinti piniginę ir 10-20 svarų. Parduodamų daiktų įvairovės neįmanoma aprašyti.
Čia galima rasti visko ko reikia ir to, ko galbūt niekada neprireiks. Mamos dažnai stoviniuoja prie prekiaujančių vaikiškais drabužėliais, žaislais, dviračiais, namų tekstile ar interjero detalėmis. Tėvelių akys liksta link buitinės technikos, sodo įrankių, įvariausių grąžtų, žoliapjūvių ar kepsninių. Jei esate neseniai atvykę ar kuriate savo buitį, „karbute“ jums bus naudinga apsilankyti. Pavyzdžiui, vos naudotas šviestuvas kainuoja tik 1 svarą, tapetų rulonai, kurių užtektų išklijuoti nedidelį kambarį – 5 svarai, dulkių siurblys – 1 svaras, indų komplektai ir įvairūs virtuvės rakandai – kartais net keli už 1 svarą. Baldai, papuošalai, kosmetika, valymo priemonės, įvairūs paveikslai, nuotraukų rėmeliai, knygos, senos patefono plokštelės, atvirukai… Retas pirkėjas turgų palieka tuščiomis rankomis, dažniausiai susigundo patrauklia kaina ir kažką įsigyja. Net jei neplanuojant nieko pirkti, verta ten nuvykti vien „paganyti akis“. Tuo labiau, kad „karbutuose“ tvyro ypatinga atmosfera. Dažniausiai prekiautojai nusiteikę itin gerai, mielai pataria, atsako į klausimus, papasakoja išsirinkto daikto istoriją, linksmai derasi, o kartais net padovanoja patikusį daiktą. Jei manote, kad vaikus kelti tokį anstyvą rytą, neverta – klystate. Jiems tai būtų didžiulė pramoga, tuo labiau, kad vis dažniau „karbutuose“ galima pamatyti pripučiamų čiuožyklų, kartingų aikštelių, ledų automobilių bei angliškų „fish and chips“ užkandinių. Žinoma, jūsų galvos skausmu, tuomet gali tapti visų vaikų norų ir pageidavimų išpildymas.
Šiuo metu, pagrindinis „karbutų“ sezonas jau beveik baigėsi, belieka pasistengti nepraleisti jų kitais metais arba ieškoti vietų, kuriose jie veikia ištisus metus. Patikėkite, įdomus sekmadienio rytas – garantuotas.
Daugiau informacijos apie vykstančius turgus galite rasti čia:
carbootjunction.com
carbootsales.org
Gairės: bagažinių turgus, blusu turgelis, car boot sale, karbutas, naudoti daiktai, sendaikčių turgus
Darius Paštuolis 30/09/2012 at 16:27
nesenei gryzom is Jo:)
Viktorija Kaušienė 30/09/2012 at 18:43
Karbute lietuviai, lenkai, kt imigrantai manau pagrindiniai klientai:) galima rasti kazko gero “pa pigiai”, bet buna tokiu, kurie perka vien del to, kad pigu…
Jolanta Petruliene 01/10/2012 at 20:48
Drisiu papriestarauti Viktorijai
Bent jau musu aplinkiniuose car boot’uose skamba visu grazumu fantastiskas shropshire akcentas
Ir tik kartais ta akcenta praskiedzia lenku, lietuviu ar kt imigrantu kalba
Anglai taip pat laaaabai megsta sendaikciu turgelius ir kiekviena sekmadieni vaziuoja kaip i misias 
Jolanta Petruliene 01/10/2012 at 20:48
Drisiu papriestarauti Viktorijai
Bent jau musu aplinkiniuose car boot’uose skamba visu grazumu fantastiskas shropshire akcentas
Ir tik kartais ta akcenta praskiedzia lenku, lietuviu ar kt imigrantu kalba
Anglai taip pat laaaabai megsta sendaikciu turgelius ir kiekviena sekmadieni vaziuoja kaip i misias 
laura24/10/2012 at 19:04
gal žinot, ar Londone yra toks turgus ? ir jei taip, kurioje vietoje ?
nu22/12/2012 at 12:47
teisybes yra,
tik kur autorius istrauke tokias daiktu kainas? pvz dulkiu siurblys 1 svaras?
ir daugumoje carboot pirkejams iejimas nemokamas.