Emigracija gelbsti nuo savižudybės?

Per metus Lietuvoje nusižudo apie 1000 žmonių – jei žmonės neturėtų galimybės emigruoti, šia skaičius būtų dar didesnis. Taip mano trečiadienį DELFI konferencijoje viešėjęs Lietuvos telefoninių psichologinės pagalbos tarnybų asociacijos prezidentas, psichologas Paulius Skruibis.

„Mano asmenine nuomone, taip. Nes dalis nusivylusių žmonių išvyksta ieškoti geresnio gyvenimo kitur. Tai problema, bet vis dėlto geresnis sprendimas nei savižudybė“, – į klausimą, ar išaugtų savižudybių skaičius, jei iš Lietuvos nebūtų galima emigruoti, atsakė P. Skruibis.

P. Skruibis pasakojo, kad visos psichologinės pagalbos linijos per metus sulaukia per 3000 skambučių su savižudybės rizika. Skaičiuojant ne skambučius, o žmones, galvojančių apie savižudybę būtų 1000. Maždaug tiek per metus Lietuvoje žmonių nusižudo.

P. Skruibis atskleidė, kad vieno žmogaus savižudybė valstybei „kainuoja“ beveik 400 tūkst. Lt. Tokios yra psichologų paskaičiuotos dėl savižudybės neuždirbtos žmogaus pajamos. „Žinoma, realiai reikėtų skaičiuoti žymiai didesnę sumą – gyvybė nėra vien tik tai, kiek žmogus uždirba. Pavyzdžiui, australai taikė žymiai sudėtingesnę metodiką ir suskaičiavo, kad vienos gyvybės kaina maždaug 6 mln. dolerių“, – kalbėjo P. Skruibis.

Stebisi psichoneurologiniais pensionatais ir psichotropinių vaistų gausa

Per metus pagalbos linijos sulaukia kelių milijonų skambučių, o atsiliepti gali tik į kelis šimtus tūkstančių. Padėti visiems nepakanka resursų.

„Čia yra didžiausia mūsų asociacijos problema. Norinčių tapti „Jaunimo linijos“ ir kitų linijų savanoriais pakankamai, tačiau trūksta lėšų jų mokymams ir darbo sąlygoms užtikrinti. Šįmet pateikėme projektą Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai, kuriame numatytos konkrečios priemonės, leisiančios atsakyti į žymiai daugiau skambučių. Tikėsime, kad tas projektas bus patvirtintas. Nes dabartinė situacija nenormali: žmogui reikia skambinti keliolika ar keliasdešimt kartų, kol kas nors atsilieps“, – sakė P. Skruibis.

Apie 20 proc. telefoninėms linijoms reikalingų lėšų skiria Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, likusi suma surenkama iš privačių rėmėjų. Paskaičiuota, kad atsiliepti į vieną skambutį kainuoja 3 litus. Ministerijos prašoma skirti 800 tūkst Lt – dar tiek pat ketinama surinkti iš rėmėjų.

Psichologo nuomone, Lietuvoje labai neefektyviai išleidžiamos psichikos sveikatai skiriamos lėšos. Pavyzdžiui, mūsų šalyje vis dar veikia psichoneurologiniai pensionatai, kurių išlaikymas kainuoja milžiniškas lėšas. Daugelis Vakarų šalių tokių įstaigų atsisakė – yra žymiai efektyvesnių būdų, kaip padėti sunkiomis psichikos ligomis sergantiems žmonėms.

„Arba kitas faktas – psichotropinių vaistų Lietuvoje išrašoma daugiausia tarp visų Baltijos šalių. Tai kainuoja didžiulius pinigus, nors dalį tų problemų galima būtų išspręsti psichologinėmis priemonėmis, kurios kainuoja mažiau“, – dėstė asociacijos vadovas.

Visoje asociacijoje dirba apie 350 psichologinę pagalbą telefonu teikiančių savanorių. Visi jie dirba be jokio materialaus užmokesčio. P. Skruibio tikinimu, užsienyje atlikti moksliniai tyrimai rodo, kad savanorių teikiama emocinė parama telefonu efektyvumu nenusileidžia profesionalų trumpalaikei telefoninei pagalbai.

Ką daryti, jei žmogus kalba apie savižudybę

Pasak P. Skruibio, nėra vienos priežasties, kodėl žmonės žudosi: daugybė išgyvena nelaimingą meilę, artimų žmonių netektį, patiria finansinių sunkumų, serga psichikos liga. „Tačiau tik labai nedidelė jų dalis nusižudo. Taip atsitinka tuomet, kai visos problemos susideda ir psichologinis skausmas pasidaro nepakeliamas“, – aiškino specialistas. Jo teigimu, emocinės paramos tikslas – sumažinti skausmą, kad noras gyventi nugalėtų. Tą padaryti dažniausiai padeda nuoširdus pokalbis.

P. Skruibio teigimu, jeigu žmogus kalba arba netgi gąsdina, kad nusižudys, tai visuomet rimta. „Net jeigu atrodo, kad tai viso labo šantažas, vis vien reikėtų reaguoti rimtai. Niekas taip nesielgia iš gero gyvenimo. Šioje situacijoje siūlyčiau aplinkiniams suvienyti jėgas ir visiems kartu su tuo žmogumi kreiptis į psichikos sveikatos specialistus. Galite paskambinti į kurią nors iš mūsų linijų“, – sakė jis.

Psichologas perspėja nenuvertinti ir neblaivaus žmogaus žodžių apie savižudybę, mat didžioji dalis žmonių Lietuvoje nusižudo išgėrę.

Dalis DELFI skaitytojų P. Skruibiui aiškino, kad savižudybė – kiekvieno žmogaus teisė. „Kai paskambinęs mūsų telefonu žmogus taip sako, mes su tuo nesiginčijame – žinoma, tokia teisė yra. Tačiau prieš tai darant, siūloma pasikalbėti, o kai žmogus kalba su kažkuo, kas nuoširdžiai domisi ir kuriam rūpi, skambinančiojo savijauta pradeda keistis. Ir pokalbio pabaigoje jis sako, kad nusižudyti nebenori“, – kalbėjo Lietuvos telefoninių psichologinės pagalbos tarnybų asociacijos prezidentas.

P. Skruibis sulaukė klausimų ir dėl eutanazijos. Psichologo nuomone, rekomenduotina ją įteisinti tik tuomet, kai sutvarkyta slaugos sistema. „Jei žmogus serga labai sunkia ar nepagydoma liga, o slaugos kokybė prasta, žinoma, jam kils minčių apie savižudybę. Tačiau aš nemanau, kad mes jam turime padėti nusižudyti – geriau pasirūpinkime tuo, kad jis būtų tinkamai slaugomas. Žinoma, ši našta neturėtų gulti vien tik ant artimųjų pečių“, – mano psichologas.

Gairės: emigracija, savižudybė