Lietuviai.co.uk

Istorija

Atvirukai – maži kūrinėliai, didelės istorijos

07/09/2012 parašė Virginija kategorijoje Istorija, UK Kultūra with 3 Komentarai
 

Tikriausiai, dažniau lietuviai, gyvenantys Anglijoje, siunčia atvirukus į Lietuvą savo atrimiesiems, nei gyvendami Lietuvoje. Stebina atvirukų gausa: tam skirti parduotuvių skyriai, specializuotos parduotuvės. Ką kalbėti apie pasirinkimą: tėčiui, mamai, broliui, sesei, seneliams, anūkams, dėdėms ir tetoms ir t.t. Taip pat: marčiai, anytai, žentui, “ačiū”, “atsiprašau” arba “mes įsikėlėme į naują namą”, “mieli namai”, išėjus į pensiją ir pan. Pritaikyti įvairioms profesijoms, pomėgiams, situacijoms, nuotaikoms, įvairiems meniniams skoniams. O kur dar kalendorinės šventės, jubiliejai bei progos? Ir mažiems ir dideliems. Įvairūs priedai atvirukams, – nuo byrančių blizgučių ar konfeti, iki išskrendančių drugelių.

Pašto atvirukai atsirado išaugus komunikacijos poreikiams, buvo siūloma įvesti korespondencijos korteles, tačiau siūlymai būdavo atmetami. Emanuelis Hermanas įtikino Austrijos – Vengrijos pašto tarnybas, jog kortelė yra ekonomiškesnė komunikavimo priemonė ir, 1869 metų spalio 1 d., korespondencijos kortelės išėjo į apyvartą. Ši diena laikoma oficialia pašto atviruko atsiradimo data. 1874 metais Pasauliniame pašto kongrese Berne (Šveicarija) 22 valstybių atstovai įsteigė Pasaulinę Pašto sąjungą ir pasirašė pašto konvenciją. Šio dokumento pagrindas buvo vieningi pašto tarifai ir kainos, laisvė tranzitiniam paštui ir kt. nutarimai, leidžiantys netrukdomai vystytis tarpvalstybiniams pašto ryšiams.

Kartu su pašto paslaugų augimu, augo noras rinkti atvirukus. Pirmosios kolekcijos iki 1900 metų buvo sudarytos iš Kalėdoms ir Velykoms skirtų atvirukų, vizitinių kortelių, aktorių portretų. Atvirukai su vietovaizdžiais tapo kita kolekcionavimo banga. Pasaulinių parodų populiarėjimo metu jie tapo vienu iš turizmo pramonės elementų. 1899 metais „The Standart“ rašė: „Iliustruotų atvirukų beprotybė? Kaip gripas atėjo į salas iš Kontinento, ir užvaldė. Pavieniai protrūkiai pasirodė netgi Britanijoje. Jaunos damos, kurios užsikrėtė filateline liga arba kurioms nusibodo rinkti šventinius atvirukus, užpildo albumus atvirukais, atsiųstais draugų iš užsienio“.

Šilkinis atvirukas

Šilkinis atvirukas

Didžiojoje Britanijoje pašto kortelės, vienokia ar kitokia forma, egzistavo nuo 1840 metų. Jos nebuvo naudojamos komercijai, kol 1861 metais H. L. Lipmanas išsipirko patentą, – jo kortelės turėjo dekoruotus kraštelius, adresas rašomas vienoje puseje, tekstas – kitoje. Iki 1894 metų Karališkasis paštas draudė prekiauti leidėjams iliustruotais atvirukais. Pirmasis iliustruotame atviruke įamžintas buvo pajūrio miestas Skarboras. Karaliaus Edvardo laikais, 1900 – aisiais, jie tapo tokia komunikavimo priemone, kaip socialiniai tinklai šiandien. James Douglas 1907 metais rašė: „Atvirukas visada buvo moteriškas užsiėmimas. Vyrai tarpusavyje nesiuntinėja atvirukų. Kada moteris turi laiko, ji rašo laišką, kada neturi – siunčia atviruką“. Tai truko iki Pirmojo pasaulinio karo (1914-1918m.). Karo metu kariai mėgo siųsti subtilius šilkinius atvirukus (jie atsirado Anglijoje apie 1898 m., tekstilės pramonė pradėjo gaminti tik 1903-iais m.). Tai buvo ir suvenyras, ir gyvybiškai svarbi komunikavimo priemonė. Karo paštas dirbo stebėtinai greitai.

Atvirukai – maži kūrinėliai, didelės istorijos

Humoristinis atvirukas

Po karo atvirukai neatgavo savo populiarumo, tai įtakojo dažnesnis naudojimasis telefonu. Daugelis leidėjų pakeitė veiklos sritį arba užsidarė. 1920 – ieji: mėgstami atvirukai su humoru ir pirmaujanti čia buvo bendrovė „Bamforth“su humoristiniais atostogų prie jūros vaizdeliais. 1950 – ieji: cenzūra ir susidomėjimas kolekcionavimu. Donaldas McGillas laikomas humoristinių pajūrio atvirukų karaliumi.  1954 metais net buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už nešvankumą. Kai kurie jo atvirukai buvo leidžiami milijoniniais tiražais, nors pats jis, sakoma, buvęs garbingas žmogus ir dažnai baisėdavęsis kitų bendrovių leidžiamų atvirukų vulgarumu. 1960-1970 metai vadinami nuobodžių atvirukų era. Jie buvo leidžiami pažymėti viskam ir niekam: greitkelių, naujų namų kvartalų statyboms ir t.t. Fotografas Martinas Parras yra išleidęs nuobodžių pokario atvirukų albumą. Aštuntąjame dešimtmetyje vis dar gausiai perkami ir mėgstami linksmi pajūrio kurortų atvirukai su kiek europiniu vaizdavimo prieskoniu.

Šiuo metu baiminamasi, jog skaitmeninė fotografija, socialiniai internetiniai tinklai kelia rimtą grėsmę atvirukų išlikimui. Vienų leidėjų apyvartos smarkiai krenta, kiti ima teikti e-atvirukų paslaugas. Vienas iš atvirukų pardavėjų džiaugsmų buvo karališkosios vestuvės, o ir filmas „Karaliaus kalba“ prisidėjo prie pardavimų pakilimo. Karališkieji atvirukai visada yra populiarūs ir perkami turistų. Beveik pusė visų atvirukų apyvartos sudaro Kalėdiniai atvirukai. Pats brangiausias lig šiol pasaulyje yra Kalėdinis atvirukas, išleistas 1843 metais J.C. Horslėjaus, kurį spausdinti užsakė valstybės tarnautojas seras Henris Koulas. Jis 2001 metais anoniminio pirkėjo buvo nupirktas už rekordinę £22,250 kainą.

Atvirukai – maži kūrinėliai, didelės istorijos

Atvirukai – maži kūrinėliai, didelės istorijos

XIX amžiuje ištisus 70 metų Kalėdiniai ir kiti atvirukai buvo renkami perdirbimui. Paveikslėlius iš jų naudodavo knygų, skirtų ligoninėms, vaikų namams ir darželiams, misijoms, iliustravimui. Atpigus iliustruotoms vaikų knygoms toks būdas tapo nereikalingas. Jungtinės Karalystės „Woodland Trust“ labdaros fondas kasmet renka Kalėdinius atvirukus popieriaus perdirbimui: taupomas popierius, sodinami medžiai, mažiau CO2 patenka į aplinką.

Atvirukas, tai istorinis, kultūrinis, žmonių tarpusavio ryšius atspindintis ženklas. Belieka pridurti, jog britai, mėgstantys tradicijas, moka jas išsaugoti. Būtų labai nemandagu nenusiųsti atviruko, kokia nors proga ir nepasveikinti.

Pripažinkim – smagu, kai per pašto angą duryse įkrenta draugo ar kaimyno atvirukas su sveikinimu. Malonu ir siųsti ir gauti.


Gairės: , , ,

Susiję straipsniai

Gaukite straipsnius el. paštu

Įveskite savo el. pašto adresą

3 Comments

  1. Virga10/09/2012 at 09:23Reply

    Mes taip ir susipazinome su kaimynais :) kai atsikrausteme pries Kaledas :)