Ar esate girdėję apie dirbančių vyrų klubus (angl. Working men’s clubs)? Ne? Nieko keisto, rūkymo draudimas visiškai sužlugdė šį reiškinį, be kurio anksčiau nebūtumėte įsivaizdavę britiškosios visuomenės.
Dirbančių vyrų klubai Didžiojoje Britanijoje išpopuliarėjo 19a. Taip vadinosi socialiniai ne pelno siekiantys klubai, kurių paskirtis buvo organizuoti pramogas ir užsiimti švietėjiška veikla su darbo klasės atstovais. Nepaisant pavadinimo, tokio klubo narėmis galėjo būti ir moterys.
Nevisai tikslu vartoti būtąjį laiką, nes šie klubai, nors esantys prie išnykimo ribos, Anglijoje ir Velse vis dar egzistuoja. Tai gana pigi alternatyva žmonėms, norintiems praleisti laisvalaikį su draugais ir kaimynais. Susirinkę į klubo patalpas, jie gali užsisakyti maisto ir gėrimų, organizuoti renginius, lošti kortomis, bendrauti užsiimdami įvairia veikla, čia gali rinktis ir jaunos šeimos su vaikais, ir vieniši vyresnio amžiaus žmonės. Nors pradinė klubų paskirtis buvo švietėjiška, ilgainiui tai tapo vieta, kurioje vietiniai žmonės renkasi pabendrauti ir pasilinksminti. Uždraudus rūkymą šiuose klubuose, daugelis lankytojų, ypač vyresnio amžiaus, vis dažniau ėmė rinktis likti namuose, kur galima pasikviesti kaimyną ir leisti laiką nepaisant draudimų.
Didelis smūgis suduotas ir populiarioms aludėms, į kurias vakarop užsukdavo dažnas miestelio gyventojas. Šaltiniai pateikia skirtingus skaičius, bet manoma, kad keletas barų/aludžių šalyje užsidaro kas savaitę, negalėdami išsilaikyti. Pagrindinėmis priežastimis įvardijamas rūkymo draudimas ir vienos aukščiausių Europoje alkoholio kainų, atbaidančios vietinius klientus. Vyriausybėje vėl pasigirsta kalbos, kad įvykdžius tokį didelį darbą vardan britų sveikatos, padaryta milžiniška žala ekonomikai, tad gal derėtų sušvelninti rūkymo draudimą ir įrengti atskiras patalpas rūkantiesiems, kaip tai daroma daugelyje Europos šalių?
Priešingai mūsų įsitikinimams, kad britai leidžia visą laisvalaikį aludėse, statistika rodo, kad ekonominiai sunkumai sudavė milžinišką smūgį šiai industrijai ir jei politika bei dabartiniai draudimai nesikeis, populiarieji „pub‘ai“ liks praeities atgyvena. Jau dabar dažnas britas kviečiasi draugus išgerti namuose priešais televizoriaus ekraną žiūrint „X-factor“.
Kartu su aludėmis dėl išgyvenimo varžosi ir naktiniai klubai, mat 2005 siekiant pagelbėti aludžių verslui, išleistas įsakas, leidžiantis barams ir aludėms dirbti iki vėlumos. Anot naktinių klubų savininkų, skirtingai nei eilinis baras, naktinis klubas neišgyventų surinkdamas šiek tiek mažiau lankytojų, kad klubas būtų populiarus, jis turi būti sausakimšas, priešingu atveju žmonės į jį nebegrįš, nes niekas nenori grįžti į pustuštę šokių salę. Ne visuose klubuose įmanoma įrengti vietas rūkymui. Taip pat ir klientai darosi išrankesni, nori neeilinių pasirodymų, dažnas tauposi kelionei į garsius užsienio klubus (Ibiza, Berlynas), jaunimo dažnai nebetenkina tik blizgus klubas ir populiari muzika. Neveltui klubų savininkai griebiasi įvairiausių akcijų gėrimams ir mokesčiams už įėjimą.
Keičiasi ir pramogavimo įpročiai. Alkoholis parduotuvėse gerokai pigesnis nei viešojo pasilinksminimo įstaigose, kaip bebūtų keista, bet didelį perversmą daro ir vis prieinamesnės skaitmeninės televizijos kainos ir kompiuterinių žaidimų bumas – tai faktoriai, kurie laisvalaikį namuose paverčia gerokai patrauklesne ir pigesne alternatyva. Be to, negalima pamiršti, kad pastaraisiais metais jaunimo nedarbas Didžiojoje Britanijoje itin didelis ir ekonomikos nuosmukis neišvengiamai pasireiškia pramogų kultūroje.
Gairės: cigaretes, cigaretes uk, rukymas, rukymas pubuose, rukyti, rukyti draudziama