Dešrelės – lietuviškos ar britiškos?

Ką britai valgo pusryčiams, o lietuviai studentai visą dieną? Atspėjote, dešreles! Dar prieš prasidedant arklienos skandalams ir maisto priedų baimei, daug metų dešrelių gamyba ir sudėtis kėlė diskusijas visose šalyse, kur šis mėsos gaminys vartojamas. Mėgstamos dėl paprasto naudojimo ir neblogo skonio, dešrelės visgi yra vienas iš tokių maisto produktų, kuriame galima sumalti ir paslėpti gana atgrasius ingredientus, skonį pataisant šiuolaikiniais maisto priedais.

Kadangi tradicinės britiškos dešrelės nuo populiarių lietuviškų mėsos gaminių gerokai skiriasi receptūra, skoniu ir gamybos procesu, jas lyginti gana keblu. Bet yra keletas paprastų kriterijų, kuriais vadovaudamiesi galime pasirinkti kokybiškesnį gaminį. Kad lyginimas būtų objektyvesnis, apžvelgsime keleto populiariausių dešrelių etiketes. Didžiausia bėda ieškant informacijos lietuviškų produktų etiketėse – informacijos stoka. Pirkdami dešrelę tikriausiai visų pirma norėtumėte žinoti, bent jau kiek mėsos šiame gaminyje yra. Deja, lietuviškose etiketėse mėsos procentas nenurodytas (išskyrus atvejus, kai gaminys pirktas Jungtinėje Karalystėje esančioje lietuviškoje parduotuvėje).

Gaminio pavadinimas	Mėsos procentas	Riebalai /100g	Energetinė vertė/100g
Samsono „Tarybinės“ pieniškos dešrelės	nenurodyta	24g	260
Krekenavos virtos „Mėsingos“ pieniškos dešrelės	90%	23.5g	266
Klaipėdos „Ekstra“ virtos dešrelės	Kiauliena 29%, jautiena 18%, kiaulių pažandės 10% – viso 57%	24g	268
Nemateko „Jokių E“ pieniškos dešrelės	nenurodyta	nenurodyta	nenurodyta
„Mattessons“ rūkytos kiaulienos dešrelės	95%	29g	310
Tesco „Cumberland“ kiaulienos dešrelės	72%	20.2g	265
Asda kiaulienos dešrelės	56%	16.5g	246
„Richmond“ kiaulienos dešrelės	42%	15.9g	254

Žalingų maisto priedų rasime visose išvardintose dešrelėse išskyrus „Nemateko“ „Jokių E“. Tačiau Lietuvoje paranoja dėl maisto priedų, anot kai kurių specialistų, šiek tiek išpūsta. Jei ant gaminio pakuotės ir rašoma, kad jame nėra E, tai dar nereiškia, kad sudėtyje nerasime kitokių priedų, galinčių turėti keletą pavadinimų. Prieš dvejus metus Delfi portale pateiktame interviu su Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atstovais teigiama, kad daugelis žolinių ekstraktų produkto gamyboje gali visiškai atstoti vadinamuosius E priedus. Be to, specialistų manymu, jei jau Europos Komisija ir moksliniai tyrimai maisto priedus patvirtina kaip nekenksmingus, nereiktų jų paniškai vengti, keletas priedų mėsos gaminyje pratęsia jo galiojimo laiką ir pagerina skonį. Nors daugelis E priedų maiste gali susidaryti natūraliai, visgi yra pastebėta tendencija, kad tukti žmonija pradėjo tada, kai gamintojai ėmė papildomai dėti šiuos priedus į maistą.

Tikrindami sudėtį, nurodytą ant pakuočių, didelio skirtumo tarp abiejų šalių nerasime, bet akivaizdu, kad ir britiški, ir lietuviški produktai savo kokybe gali labai skirtis. Pavyzdžiui, rūkyta „Mattessons“ dešrelė neturi ilgo įtartino sudėtinių dalių sąrašo, o 95% kiaulienos – skaičius, kalbantis pats už save. O štai itin populiarios „Richmond“ dešrelės turi mažą mėsos procentą, bet daug maisto priedų, vandens ir daug druskos. Iš lietuviškų dešrelių sąrašo išsiskiria „Nemateko“ produktas dėl natūralių sudėtinių dalių, deja, nenurodytas kiaulienos kiekis. Visa aibė cheminių medžiagų išvardinta „Klaipėdos Ekstra“ dešrelėse, o ir kiaulių pažandės tame sąraše apetito nesužadina. Išvada – verta studijuoti etiketes, kad nors apytiksliai žinotumėte, ką perkate.

Apibendrinant vėl iškyla akivaizdus skirtumas – Jungtinėje Karalystėje kur kas informatyvesnės produktų etiketės. Anot specialistų, lietuviškos pieniškos dešrelės dažniausiai tinkamos tik virti, nes apdorojant kitais būdais, pavyzdžiui, kepant, išsiskirs galybė kenksmingų medžiagų. Deja, etiketėse tai nenurodoma. Britai kur kas atsakingesni – jų gaminių pakuotėse pateikiama išsami informacija apie galimus alergenus, užšaldymo galimybę ir apdorojimo būdus. Sudėtinga būtų Jungtinėje Karalystėje nusipirkti mėsos gaminį ir ant pakuotės nerasti būtiniausios informacijos: maistinės ir energetinės vertės, galiojimo laiko, patiekalo gaminimo variantų.

Verta žinoti ir tai, kad Lietuvoje dešrelės dažniausiai gaminamos iš atvežtinės mėsos, o tradicinės britiškos dešrelės turi trumpesnį galiojimo laiką ir paprastai atkeliauja iš vietinių mėsos perdirbėjų, tad galima tikėtis, kad ši žaliava yra šviežesnė.

Skaitytojams siūlome būti sąmoningais ir niekada nepirkti katės maiše – nei lietuviškos, nei britiškos.