Socialinė Sistema
Pensija Lietuvoje. Pervedimas į JK.
Vyresniame amžiuje daug kam kirba mintis apie pensijas. Ypač jei dirbai ir vienoje, ir kitoje valstybėje. Daugelis nežino kur gyens sulaukę pensinio amžiaus ar Lietuvoje, ar JK? Vieni JK įleidžia šaknis, kiti atvyksta tik užsidirbti ir planuoja grįžti atgal. Dažnai tėvai persikelia gyventi pas vaikus į JK. Kaip pensiją uždirbtą Lietuvoje persivesti į Jungtinę Karalystę? Kas nutinka išvykus į kitą valstybę su II pakopos pensiniais fondais?
Manoma, kad pensija turi sudaryti 70-80 proc. ankstesnio atlyginimo, kad žmogus galėtų normaliai gyventi. Dėl mažo gimstamumo ir ilgėjančios gyventojų vidutinės gyvenimo trukmės bus vis sunkiau užtikrinti pakankamai dideles valstybines pensijas. Ateityje vienam pensininkui teks mažiau dirbančiųjų. Lietuvoje šiuo metu vieną pensininką išlaiko 2,1 dirbančiojo. Galima tikėtis vis mažesnių valstybinių pensijų. Pasaulio finansų krizės sukeltas ekonominis nuosmukis parodė, jog valstybės surenkamo „Sodros“ biudžeto nepakanka, kad būtų užtikrintas aukštas pensijų lygis ir kitos socialinės išmokos. Lietuvoje pensijos tesudaro 37 proc. vidutinio atlyginimo „ant popieriaus“. Kaip teigia statistika Lietuvoje mokamos senatvės pensijos yra vienos iš mažiausių Vidurio ir Rytų Europoje. Vidutinė senatvės pensija Lietuvoje sudaro 222 eurus (766,5 lito), Lenkijoje 432 eurus (1.492 litus), Čekijoje – 409 eurus (1.412 litus), Slovakijoje – 350 eurų (1.208 litus), Latvijoje 304 eurus (1.050 litų), Estijoje 232 eurus (801 litą). Mažesnės nei Lietuvoje pensijos yra Rumunijoje – 175 eurai (604 litai) ir Bulgarijoje – 125 eurai (432 litai).
Sudėtinga situacija yra paskatinusi pensijų sistemų reformas daugelyje pasaulio valstybių. Jų esmė nepasikliauti vien valstybine pensija, o kaupti lėšas senatvei. 2003 m. Lietuvoje prasidėjusi pensijų sistemos reforma numato tris lėšų senatvei kaupimo šaltinius – pensijų pakopas. Nuo 2004 metų ją sudaro 3 dalys:
I pensijų pakopa – valstybinė pensija. Valstybinė „Sodros” pensija bus mokama iš ateityje dirbančiųjų sumokėtų mokesčių „Sodrai”. Tai sistema, kai dirbantieji išlaiko pensininkus.
II pakopos pensijų fondai. Investuojama dalis dabar valstybės surinktų „Sodros” mokesčių, kurie kaupiami žmogaus asmeninėje pensijų fondo sąskaitoje, išnaudojant lėšų investavimo privalumus. Pensijos dydis priklausys nuo mokėtų įmokų dydžio, kaupimo laikotarpio, pensijų fondo dalyvių lėšų investavimo pelningumo.
III pakopos pensijų fondai. Investuoja pats žmogus, valstybė taiko gyventojų pajamų mokesčio lengvatą. Tai galimybė kaupti, mokant papildomas įmokas senatvei, pensijų fonduose bei gyvybės draudimo įmonėse. Ji skirta tiems, kurie gali dalį pajamų atidėti ateičiai.
Pirmąją pensijos dalį moka valstybė, kuriai atstovauja „Sodra“, ji nekaupia mokesčių pensijoms, o surenkamus mokesčius panaudoja esamų pensininkų pensijoms ir kitoms socialinėms išmokoms. Dirbantieji moka pensijas savo tėvams ir seneliams, o dirbantiems ateityje pensiją mokės jų vaikai ir anūkai. Antroje ir trečioje pensijų pakopose lėšos nuolatos atidedamos ateities pensijai: pinigai kaupiami, investuojami ir jų daugėja, jei investicijos uždirba pelną. Joms įstatymai nustato sąlygas, papildomus apribojimus.
2004 metais į II pakopos pensijų fondą pervesta Sodros įmokų dalis ,,ant popieriaus“ buvo 2,5 proc., 2005m. iki 3,5 proc., 2006m. iki 4,5 proc., 2007 ir 2008 m. – 5,5 proc., 2009 ir 2010 m. įmokos į fondus sumažėjo iki 2 proc. 2011 metais buvo pervedama 2 proc. LR Seimo priimtu įstatymu numatyta 2012 m. – 1,5 proc., 2013 m. – 2,5 proc. dalyvių pajamų. Pvz.: Lenkija pervedė į būsimų pensininkų sąskaitas II pakopos pensijų fonduose iki šiol po 7,3 proc. nuo atlyginimų.
Nustojus mokėti įmokas „Sodrai“ (išvykus iš Lietuvos), tie keli procentai nustoja tekėti į II pakopos pensijų fondus. Sukaupta suma nedingsta. Ji investuojama ir toliau, kaskart atskaitant administracines išlaidas. Jei fondas investuoja sėkmingai pinigai ir toliau kažkiek auga. Jei nelabai sėkmingai tegalima keisti investicinius fondus – ieškoti sėkmingesnių. Sutarties klientas nutraukti negali, atsiimti sukauptų pinigų irgi negali. Jie bus išmokėti jam tik sulaukus pensinio amžiaus. Pensijų kaupimo įstatymas nustato, kad sudarytą pensijų kaupimo sutartį asmuo gali nutraukti per 30 dienų nuo jos sudarymo. Jei tai nebuvo padaryta, sutartis negali būti nutraukta. Grįžti į „Sodrą“ taip pat negalima. Pradėjus vėl dirbti Lietuvoje jie ir vėl bus pervedinėjami ir investuojami. Šiuo atveju pinigai lieka Lietuvoje, pasirodo, į užsienio valstybes ir į jų investicinius fondus sukauptų pinigų pervesti taip pat negalima, net jeigu tas pats investicinis fondas yra tiek Lietuvoje tiek užsienyje. Turbūt, pinigai apsaugoti, kad neištekėtų iš Lietuvos? Žmonių valia apribota. Išvykus gyventi į kitą valstybę pinigai lieka įšaldyti iki pensinio amžiaus. Deja, pensijų fondų efektyvumo problema egzistuoja – vertinant pensijų fondų grynąją grąžą, jų rezultatai (be kelių išimčių) yra nepatenkinami. Investicijos į III pakopos pensijų fondus Lietuvoje kol kas itin mažos, taip pat valdomos ganėtinai neefektyviai. Pernai lapkritį UAB „Vilmorus“ atliktas Lietuvos visuomenės nuomonės tyrimas parodė, kad 60,3 proc. Lietuvos gyventojų mano, jog dabartinė pensijų sistema neskatina likti Lietuvoje ir mokėti mokesčių, nors jau 2010 m. privačiuose pensijų fonduose pensijas kaupė net 75proc. apdraustųjų.
Čia pateikta informacija iš „Sodros“ kokie dokumentai reikalingi ir kur kreiptis dėl pensijos pervedimo iš Lietuvos į užsienį.
Kasmet daugėja asmenų, kuriems kitose valstybėse mokama Lietuvoje paskirta senatvės pensija: štai 2007 m. tokių asmenų buvo 622, 2008 m. – 921, 2009 m. – 1341, 2010 m. 1902, o praėjusiais metais jau 2246. Nepatogumų dėl pensijos mokėjimo nepatiria tie Lietuvą laikinai ar visam laikui paliekantys pensinio amžiaus asmenys, kurie nuosekliai laikosi nustatytos tvarkos.
Pirmas dalykas, kurį turėtų padaryti į kitą ES, EEE valstybę arba Šveicariją išvykstantys pensininkai – įspėti „Sodrą“ apie išvykimą iš Lietuvos. Nors pildydami prašymą dėl valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo, būsimieji pensininkai įsipareigoja „Sodros“ skyriui per 10 dienų pranešti apie išvykimą gyventi į užsienį bei kitas pasikeitusias aplinkybes, kurios gali turėti įtakos pensijos mokėjimui, tačiau tik nedaugelis šį įsipareigojimą prisimena, kai susiruošia išvykti iš Lietuvos. Išvykstantis į kitą valstybę gyventi pensininkas „Sodros“ Užsienio išmokų tarnybai (UIT) arba „Sodros“ teritoriniam skyriui, kuris mokėjo pensiją, turėtų pateikti prašymą dėl pensijos mokėjimo tęsimo bei nurodyti tikslią gyvenamąją vietą kitoje valstybėje.
Bendros duomenų bazės, kuri leistų skirtingoms šalims dalintis informacija apie tai, ar žmogus kitoje valstybėje negauna pensijos, nėra. Todėl asmuo nuvykęs į kitą šalį turėtų gauti pažymą iš kompetentingos institucijos toje šalyje apie tai, kad jam nėra paskirta pensija už stažo laikotarpius, už kuriuos jam mokama pensija iš Lietuvos ir ją atsiųsti paštu UIT arba „Sodros“ teritoriniam skyriui. Asmeniui pageidaujant reikalingos pažymos iš asmens gyvenamosios valstybės kompetentingos įstaigos gali pareikalauti UIT, tačiau šiuo atveju procedūra užtruktų ilgiau – 3–4 mėnesius, kai pirmuoju atveju – apie 2 mėnesius.
Minėtame prašyme asmuo turėtų nurodyti ir asmeninės sąskaitos kredito įstaigoje rekvizitus. Jeigu pageidaujama gauti pensiją, pervedant ją į sąskaitą ne Lietuvos teritorijoje veikiančioje kredito įstaigoje, reikėtų nurodyti pageidaujamą pensijos mokėjimo periodiškumą (kiekvieną mėnesį, kartą per ketvirtį, kartą per pusmetį arba vieną kartą per metus), kredito įstaigos pavadinimą, tarptautinį banko kodą (BIC) ir sąskaitą tarptautiniu IBAN formatu.
„Jeigu į kitas valstybes išvykstantys žmonės, kuriems Lietuvoje yra paskirta pensija, nesilaiko šios tvarkos, vėliau gali patirti papildomų rūpesčių ir nerimo dėl pensijos. Vos tik asmuo deklaruoja išvykimą į kitą valstybę, duomenys apie tai yra perduodami „Sodrai“, o pensijos mokėjimas sustabdomas“, – įspėjo Saulius Jakimčius, UIT direktorius.
Pensijos mokėjimas gali būti atnaujintas asmeniui pateikus „Sodrai“ jau minėtą pažymą iš gyvenamosios vietos valstybės kompetentingos institucijos bei prašymą dėl pensijos mokėjimo atnaujinimo. Taip pat būtina nurodyti asmeninę sąskaitą kredito įstaigoje, į kurią jam būtų pervedama pensija, kredito įstaigos rekvizitus bei pensijos mokėjimo periodiškumą. Kreiptis dėl pensijos mokėjimo atnaujinimo galima, o gyvenantiems Vokietijoje ir Austrijoje – privaloma, ir per gyvenamosios vietos kompetentingą įstaigą. Šiuo atveju, kompetentinga įstaiga UIT pateiks visus duomenis apie besikreipiantį asmenį ir pažymos bei kredito įstaigos rekvizitų pateikti nereikės.
Asmeniui, kuriam pensijos mokėjimas laikinai buvo sustabdytas dėl to, kad laiku nepateikė informacijos apie išvykimą gyventi į užsienį bei kitas pasikeitusias aplinkybes, kurios gali turėti įtakos pensijos mokėjimui, pateikus visą reikalingą informaciją, išmokama pensijos nepriemoka už tą laikotarpį, kai jos mokėjimas buvo sustabdytas.
Ta pati tvarka taikoma ir netekto darbingumo, našlių ir našlaičių pensijų gavėjams.
Statistikos departamento duomenimis, per dvylika 2011 metų mėnesių savo išvykimą iš šalies deklaravo 54 tūkst. 331 asmuo. 2011-ųjų gruodį emigravo 2623 žmonės.
„Sodros“ Komunikacijos ir tarptautinių ryšių skyrius, tel. 8 5 273 45 12, [email protected]
Išvykimą į Europos Sąjungos, Europos ekonominės erdvės valstybę* arba Šveicariją deklaruojančių senatvės, netekto darbingumo, našlių ir našlaičių pensijų gavėjų dėmesiui
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba („Sodra“) primena, kad apie išvykimą gyventi į užsienį per 10 dienų reikia pranešti „Sodros“ skyriui, mokančiam Jums pensiją.
„Sodros“ Užsienio išmokų tarnybai (tiesiogiai, per „Sodros“ teritorinį skyrių arba per gyvenamosios vietos valstybės kompetentingą įstaigą) reikia pateikti:
- prašymą tęsti pensijos mokėjimą, nurodant tikslią gyvenamąją vietą kitoje valstybėje;
- pažymą iš gyvenamosios vietos valstybės kompetentingos įstaigos, jog toje valstybėje nepaskirta pensija už stažo laikotarpius, už kuriuos gaunama pensija iš Lietuvos (tokią pažymą (informaciją), asmeniui pageidaujant, gali gauti pati „Sodros“ Užsienio išmokų tarnyba);
- nurodyti asmeninės sąskaitos kredito įstaigoje (veikiančios Lietuvos, kitos ES valstybės narės, EEE valstybės arba Šveicarijos teritorijoje) rekvizitus. Jeigu pageidaujama gauti pensiją, pervedant ją į sąskaitą ne Lietuvos teritorijoje veikiančioje kredito įstaigoje, reikia nurodyti pageidaujamą pensijos mokėjimo periodiškumą (kiekvieną mėnesį, kartą per ketvirtį, kartą per pusmetį arba vieną kartą per metus), taip pat nurodyti kredito įstaigos pavadinimą, adresą, tarptautinį banko kodą (BIC) ir sąskaitą tarptautiniu IBAN formatu.
Tokiu būdu bus užtikrintas pensijos mokėjimas šalyje, į kurią vykstate.
Daugiau informacijos:
„Sodros“ Užsienio išmokų tarnyba
Adresas: Kalvarijų g. 147, LT-08221 Vilnius
Telefonas: (+370 5) 274 03 07
Faksas: (+370 5) 213 66 71
E-paštas:
Interneto svetainė: http://www.sodra.lt/skyrius/uzsienio_ismoku_tarnyba
Kodas: 188735972
Darbo laikas: I-IV 8.00-17.00 val., V 8.00-15.45 val., pietų pertrauka 12.00-12.45 val.
Klientų prašymų priėmimo laikas: I, III ir V 8.00-17.00 val., II ir IV 8.00-18.00 val. be pietų pertraukos.
*Belgija, Italija, Liuksemburgas, Nyderlandai, Prancūzija, Vokietija, Airija, Danija, Jungtinė Karalystė, Graikija, Ispanija, Portugalija, Austrija, Suomija, Švedija, Čekija, Estija, Kipras, Latvija, Lenkija, Lietuva, Malta, Slovakija, Slovėnija, Vengrija, Bulgarija, Rumunija, Norvegija, Islandija ir Lichtenšteinas.
Susiję straipsniai
2 Comments
Reklama
lietuviai.co.uk - informacinis puslapis, skirtas UK jau gyvenantiems, ir dar tik planuojantiems čia atvykti lietuviams. Čia pateikiami įdomūs ir naudingi straipsniai įvairia JK gyvenimo tematika - apie pašalpas, lietuvių gyvenimą ir bėdas JK
Ernesta Norkuviene31/01/2013 at 16:47
lLaba diena, noreciau tiksliai zinoti kur reikia kreiptis del vaiko naslaicio pensijos Skotijoje, kas yra ta kompetetinga istaiga kuri turi isduoti pazyma?
aura5209/04/2013 at 13:34
lietuvoje esu jau pensininke o gyvenu uk kaip man persivesti pensija iuk ir ar as nedirbu