Legalu: dvigubos išmokos už vaikučius

Kiekvieną kartą pamačius įvairiuose Jungtinės Karalystės mamyčių forumuose ar tiesiog kalbantis su pažįstamais išgirdus planus nuvažiuoti į Lietuvą ir pasiimti vienkartinę išmoką vaikui ar vaikams, kildavo abejonės. Ar visa tai teisėta? Ar tikrai neapgaudinėjame bent vienos iš dviejų valstybių? Juolab, kad nemaža dalis yra deklaravusių išvykimą iš Lietuvos, o grįžus svečiuosna pas artimuosius, bėgama vėl deklaruoti gyvenamąją vietą Lietuvoje vien dėl išmokų. Smagiai praleidus laiką Lietuvoje, vėl skubama deklaruoti išvykimą, kad nereikėtų mokėti Privalomojo sveikatos draudimo ar kitų mokesčių. Vis gi, ar legalu kreiptis dėl motinystės ar tėvystės pašalpų Lietuvoje, tuo pačiu gaunant išmokas Jungtinėje Karalystėje? Ar teisios yra tos mamos, kurios vykdamos į Lietuvą su mažosiomis atžalomis, kreipiasi dėl vienakartinės išmokos?

lietuviai.co.uk, norėdami išsklaidyti visas jaunųjų tėvelių abejones, kreipėsi į  Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją, kurios darbuotojai mielai atsakė į daugeliui išvykusiųjų rūpimą klausimą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymu, kiekvienam gimusiam vaikui skiriama 8 bazinių socialinių išmokų (1430 Lt) dydžio vienkartinė išmoka. Ši išmoka mokama nepriklausomai nuo to, kurioje šalyje gimė vaikas ir skiriama nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantiems asmenims. Tiksliau, bent vienas iš tėvų ir vaikas turi nuolat gyventi  Lietuvoje. O jeigu būti dar tikslesniems – pretenduojančių į vienkartinę išmoką asmenų duomenys apie gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje yra įrašyti į Lietuvos Respublikos gyventojų registrą. Nustatant asmens gyvenamąją vietą, atsižvelgiama į duomenis apie asmens gyvenamąją vietą viešuosiuose registruose, taip pat į paties besikreipusiojo viešus pareiškimus apie savo gyvenamąją vietą. Vienkartinė išmoka gimusiam vaikui skiriama, jei dėl jos buvo kreiptasi ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo vaiko gimimo dienos.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos darbuotojai pabrėžė, kad vadovaujantis Europos Sąjungos principais negali būti diskriminuojami darbuotojai migrantai dėl pilietybės ar gyvenamosios vietos. Taip pat ministerijos darbuotojai atkreipė dėmesį į tai, kad skiriant išmokas šeimai vadovaujantis reglamentais, teisė į išmoką šeimai nustatoma pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą , tačiau šiame įstatyme nustatytas reikalavimas dėl nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje nėra taikomas. Vadovaujantis bendrąja taisykle, išmoka šeimai mokama toje valstybėje, kurioje bent vienas iš vaiko tėvų dirba, o tais atvejais, kai sutampa teisės gauti išmoką už tą patį vaiką keliose valstybėse narėse, nes abu vaiko tėvai dirba skirtingose šalyse, taikomos  skirtumo mokėjimo taisyklės.

Be to, kiekviena valstybė yra pati atsakinga už nacionalinių teisės aktų priėmimą – valstybė pati nustato, kokios yra teisės aktais nustatytų išmokų skyrimo ir mokėjimo sąlygos.

Iš socialinio draudimo lėšų mokamos socialinio draudimo išmokos asmenims, kurie tam tikrą laiką į Sodrą mokėjo socialinio draudimo įmokas ir dirbo būtent tuo metu, kai moteris pastojo. Kitaip tariant, įvyko draudiminis įvykis.

Taipogi, mokamos išmokos moterims, kurios pagimdė suėjus 30 nėštumo savaičių ir vėliau – motinystės pašalpa už 126 kalendorines dienas. Komplikuoto gimdymo atveju arba jeigu gimė daugiau negu vienas vaikas, pašalpa mokama papildomai už 14 kalendorinių dienų. Motinystės pašalpos dydis – 100 procentų kompensuojamojo uždarbio.

Nuo 2011 metų liepos 1-osios motinystės (tėvystės) pašalpos dydis nuo nėštumo ir gimdymo atostogų pabaigos, kol vaikui sueis vieni metai, yra 100 procentų. Jeigu pašalpos gavėjas pasirenka pašalpą, kol vaikui sueis dveji metai, šios pašalpos dydis nuo nėštumo ir gimdymo atostogų pabaigos, kol vaikui sueis vieni metai, yra 70 procentų, o kol vaikui sueis dveji metai, – 40 procentų pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio.

Nuo pernai liepos 1 dienos visiems apdraustiesiems, auginantiems vaiką iki vienerių metų ir dirbantiems (turintiems draudžiamųjų pajamų), mokama motinystės (tėvystės) pašalpos dalis, kuri viršija gaunamas draudžiamąsias pajamas, t.y. mokamas skirtumas tarp pašalpos ir draudžiamųjų pajamų. Antraisiais vaiko priežiūros metais pašalpa mokama neatsižvelgiant į gaunamas draudžiamąsias pajamas.

Jeigu apdraustajam gimsta du ir daugiau vaikų ir jis yra šių vaikų priežiūros atostogose, motinystės (tėvystės) pašalpa didinama atsižvelgiant į vienu metu gimusių vaikų skaičių, tačiau mokama bendra pašalpų suma negali būti didesnė kaip 100 procentų pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio.

Tėvystės atostogų laikotarpiu nuo vaiko gimimo dienos iki tol, kol vaikui sueis mėnuo, tėčiams mokama tėvystės pašalpa, kuri lygi 100 procentų pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio.

Teoriškai tarp valstybių socialinio draudimo išmokų dubliavimo neturėtų būti. Jei vis dėlto pasitaikytų piktnaudžiavimų gaunant išmokas iš kelių valstybių, tai kompetentingos įstaigos, gavusios atitinkamą informaciją, galėtų nutraukti šių išmokų mokėjimą arba išsiieškoti permokėtas dubliuojančias išmokas.

Gairės: ismoka lietuvoje, pasalpa, pasalpos, pasalpos lietuvoje, sodra, vaiko pasalpa, vaiko pasalpa lietuvoje, vaiko pasalpos