Karalienės Elžbietos II asmeninis gyvenimas nėra laikomas itin didelėje paslaptyje, jos pomėgiai ir laisvalaikio užsiėmimai dažnai aptariami spaudoje. Visa karališkoji šeima, rūpindamasi ryšiais su visuomene, neatsitveria geležine uždanga ir dažnai paviešina savo veiklą. Visgi princas Čarlzas taip pat nėra didelis televizijos gerbėjas ir stengiasi rečiau rodytis ekrane. Tikriausiai vyresnieji britų karališkosios šeimos nariai mieliau renkasi poilsį nuo žiniasklaidos dėmesio ir noriai šias pareigas užleidžia jauniesiems. O jaunieji, ypač princai Viljamas ir Haris, bei naujoji Kembridžo kunigaikštienė Katerina tikriausiai vargiai galėtų šių pareigų išvengti, šiuolaikinė visuomenė ne tik domisi jų veikla, bet vis dažniau kritiškai atsiliepia apie patį karališkosios šeimos egzistavimą, todėl norėdami išlaikyti savo statusą ir ateityje, jos jaunieji atstovai turi deramai save reprezentuoti.
Artėjant karalienės Elžbietos deimantiniam jubiliejui, žurnalistai vėl sujudo diskutuoti – gal šįsyk karalienė ryšis duoti interviu? Kiekvienam žurnalistui norisi informaciją išgirsti iš pirmų lūpų, o ne pateikti tai, kas ką apie karalienę pasakoja. Visuomenės smalsumo nepatenkina per Kalėdas sakomas pasveikinimas, kurį, savaime suprantama, iš anksto paruošia atsakingi asmenys.
Manoma, kad karalienė viešumos vengti pradėjo po 1969m. sukurto dokumentinio filmo „Karališkoji šeima“ (The Royal Family). Karalienė leido kameroms užfiksuoti kasdienį karališkosios šeimos narių gyvenimą, tais metais filmas tapo sensacija ir buvo daugybę kartų kartojamas. Visgi kritikai pareiškė, kad taip arti prisileidžiant kameras, demistifikuojama pati karališkoji šeima ir rizikuojama netekti visuomenės susižavėjimo. Karalienė, iškylaujanti ir ragaujanti kepsnį ant grotelių ar nevykusiai bandanti pasisakyti politiniais klausimais, sukėlė prieštaringus vertinimus. Tais pačiais metais Bekingemo rūmai filmą uždraudė rodyti. Šiuo metu deramasi dėl trumpos ištraukos, kuri galbūt bus parodyta per televiziją jubiliejaus proga. Susidomėjusiems – fragmentai iš šio filmo:
Visiška nesėkmė buvo ir karališkosios šeimos narių dalyvavimas žaidime “It’s a knockout” (“Tai nokautas”) 1987m., kai princas Edvardas, princesės Ana ir Sara labdaros tikslais pasmerkė save pajuokai apsirengdami daržovėmis. Šis žaidimas, visuomenei žinomas kaip “It’s a Royal Knockout”, vertinamas kaip visiška viešųjų ryšių katastrofa. Todėl nenuostabu, kad karališkosios šeimos atstovai į viešus interviu žiūri atsargiai, o pati karalienė apskritai jų atsisako.
Kita vertus, ar išties taip jau svarbu išgirsti gyvą interviu su Didžiosios Britanijos karaliene? Savaime suprantama, kad ji negali sau leisti prieštaringai pasisakyti įvairiais politikos klausimais ar kokiu nors kitu būdu šokiruoti visuomenę. Jei kada nors toks interviu apskritai įvyks (kuo labai abejojama), klausimai ir atsakymai bus iš anksto suderinti. Tad kol kas karališkosios šeimos gerbėjams belieka tenkintis įvairiausiomis žiniomis, perduodamomis karalienės atstovų – kad ji mėgsta žirgus ir ryškius vienspalvius rūbus arba kad karalienei ypač patiko Oskarą pelnęs filmas apie jos tėvą “Karaliaus kalba” (The King’s Speech). Karalienės nenoras duoti interviu šiais laikais, kai tai daro net popiežiai, atrodo keistas, bet gerbtinas sprendimas. Galima tik palinkėti daugeliui viešųjų asmenų žinoti pasakyto žodžio vertę ir protingai naudotis turima padėtimi.