Europos parlamente aptariant oficialius įdarbinimo agentūrų nuostatus (Agency Workers Regulations) ir planuojant pilnateisio kontrakto suteikimą darbuotojui po dvylikos savaičių, švedų delegacija pasiūlė variantą – ar gali tokį darbuotoją įdarbinti kita kompanija ir „skolinti“ darbdaviui? Atsakymas buvo teigiamas – gali, jei įsipareigoja jam mokėti tomis savaitėmis, kai darbo nebus. Taip atsirado ši prieštaringa ir daug diskusijų sukėlusi išimtis, nubraukusi daugelio darbuotojų viltis gauti didesnį atlygį. Didžioji dalis agentūrų Jungtinėje Karalystėje ėmėsi taikyti šią strategiją. Jei kažkurią savaitę darbo nuolatiniam darbuotojui nėra, jam turi būti išmokama 50% vidutinės savaitinės algos (ji apskaičiuojama pagal paskutinių dvylikos savaičių atlygį).
Nors įstatymų pakeitimais norėta apsaugoti agentūrų darbuotojus, akivaizdu, kad darbdaviams palikta daug vietos apeiti taisykles. Pavyzdžiui, nėra sunku darbuotojui rasti darbo nors valandai per savaitę, taip išvengiant jam mokėti pusę įprastinės savaitės algos. Kita vertus, netgi nekeldama darbuotojams užmokesčio, agentūra prisiima didelę finansinę atsakomybę, suteikdama jiems kontraktą ir turi būti pajėgi atlikti mokėjimus įvairiais atvejais: ligos, išeitinės ir atostogų išmokos ir t.t.
Net didžiausioms ir solidžiausioms įdarbinimo agentūroms nėra pelninga dalinti kontraktus visiems, išdirbusiems 12 savaičių, todėl nenustebkite, jei po trijų mėnesių išgirsite, kad darbo jums nėra – taip elgiasi daug agentūrų. Vėliau, po keleto savaičių pertraukos, pakviesti jus vėl dirbti kaip laikiną darbuotoją yra legalu, bet jei būtų įrodyta, kad taip elgtasi vien vengiant jus įdarbinti, agentūros veikla būtų prieštaraujanti įstatymams ir jai grėstų 5,000 svarų bauda. Tačiau, kad tai būtų išsiaiškinta, jums reikėtų kreiptis į tribunolą ir apmokėti bylos nagrinėjimą. O įrodyti, kad darbo toje pačioje darbovietėje po dvylikos savaičių jums buvo ar nebuvo, gali būti gana sudėtinga.
Nors užmokestis nepakyla, siūlydama kontraktą agentūra vis tiek įsipareigoja suteikti tokias pačias darbo sąlygas kaip ir anksčiau dirbantiems nuolatiniams darbuotojams, todėl atkreipkite dėmesį, ar jūsų pietų pertraukų ilgis, suteikiamos patalpos ir įvairios lengvatos, susijusios su darbu, yra tokios pačios kaip kompanijos nuolatinių darbuotojų.
Naujieji įstatymų pakeitimai ir agentūrų interpretacijos akivaizdžiai prašosi būti iš naujo persvarstomi, tad kada bylos pateks į teismą, tėra laiko klausimas. Agentūrų darbuotojai laimėjo šiokį tokį saugumą ir gali būti užtikrinti, kad jiems bus duodama darbo bei mokamos ligos, motinystės/tėvystės išmokos. Laimėjo ir darbdaviai, nes didžiausia atsakomybė atitenka agentūroms, net jei ateityje teks bylinėtis dėl netinkamai vykdomų įstatymų, darbuotoją „besiskolinantis“ darbdavys neprisiima jokios atsakomybės. Gelbėjama šalies ekonomika, anot ekonomistų, jei nebūtų naudojamasi švedų pasiūlyta strategija, būtų reikėję atleisti tūkstančius nuolatinių kompanijų darbuotojų, kad būtų įmanoma priimti naujus žmones iš agentūrų. Su įdarbinimo agentūromis dirbantys „Tesco“, „Morrisons“, „Premier Foods“ ir kt. verslo gigantai taip pat suskubo pasinaudoti švediškąja išimtimi, suteikdami daugiau teisių, bet ir nuvildami daugybę darbuotojų, besitikėjusių atlyginimų augimo.
Šalyje esant rekordiškai dideliam nedarbui, tenka susitaikyti su tuo, kad siekiama įdarbinti kuo didesnį žmonių skaičių, o užmokesčio didinimas nuslenka į antrą planą. Tikimasi, kad kylantis visuomenės spaudimas privers vyriausybę greičiau persvarstyti agentūrų darbinimo nuostatus ir ieškoti daugiau sprendimo būdų, kurie žmonėms, gaunantiems kontraktą, suteiktų apčiuopiamesnių rezultatų.
Gairės: agenturos. idarbinimas, darbas, darbas uk, pinigai
Kristina Paulina17/02/2012 at 12:19
kiekvieno nagai i save…