Lietuvių sodyboje rengiama tradicinė Užgavėnių šventė. Renginys nemokamas.

Vasario 10 d. 12.00 val. Lietuvių sodyboje rengiama tradicinė Užgavėnių šventė. Šventės metu bus renkama išmoningiausia Užgavėnių kaukė, nugalėtojų lauks vertingi prizai. Svečiai taip pat turės galimybę stebėti Kanapinio ir Lašininio kautynes bei mėgautis kitomis lietuviškomis tradicijomis. Renginys nemokamas.

Lietuvių sodybos adresas: Pickets Hill, Sleaford netoli Bordon, Hampshire, GU35 8TE. Norintiems į Sodybą vykti autobusu reikia registruotis: Birutė – tel.+44 (0) 758 800 4608 arba Nijolė – tel.+44 (0) 758 851 0684.

Užgavėnės

Šiemet Užgavėnes švęsime vasario 12 dieną. Tai žiemos šventė, kurios metu išvejama žiema ir prišaukiamas pavasaris. Ši šventė nuo senų laikų žinoma visoje Europoje, tai pagoniška šventė, kuri vėliau susieta su krikščionybe. Tai džiaugsmo, juoko, linksmybių su įvairiais papročiais, apeigomis ir burtais diena. Užgavėnės visada švenčiamos antradienį, 46d. prieš Velykas. Po Užgavėnių kitą dieną (Pelenų dieną) prasidedanti Gavėnia trunka iki Velykų.

Seniau ši šventė buvo švenčiama ilgiau, beveik savaitę prieš Gavėnią, XXa.pr. kai kur Lietuvoje dar buvo švenčiama sekmadienį, pirmadienį ir antradienį. Pagrindinis dėmesys skiriamas apeigoms, kuriomis stengtasi išvaryti žiemą ir pažadinti žemę. Buvo ruošiamos vaišės: šiupinys, blynai, mėsa. Svarbu, kad nepritrūktų valgių šeimynai ir svečiams, maisto likučiai buvo išdalijami gyvuliams.

Per Užgavėnes reikia daug riebiai valgyti: 7, 9,12 kartų. Taip pat daug važinėti: rogutėmis, arkliais kinkytomis rogėmis, geldomis ir pan. būtinai reikia kur nors nuvažiuoti: kuo daugiau kelio nukeliausi, tuo linai geriau derės, bitės daugiau medaus neš. Važiuodavo rėkaudami, triukšmaudami, dainuodami, išvirsdavo iš rogių – pasivolioti sniege, pabudinti žemę. Laistydavosi vandeniu, supdavosi, negalima buvo verpti, austi, siūti, malti, pančių vyti, nes sukirmys mėsa, lašiniai, vištos daržus kapstys, vėjai stogus plėš. Nekuldavo, neskalbdavo, nekepdavo duonos.

Per Užgavėnes spėdavo orus, burdavo. Užgavėnių burtai: Tris kartus apeiti pirkią ir klausytis iš kur šunys loja: iš rytų – po Velykų atvažiuos bernas, jei iš kitur – našlys. Priskinti vyšnių šakelių ir pažymėjus kuri kieno, pamerki į vandenį, kuri šakelė iki Velykų pražys, tas greit ves ar ištekės, jei sukrauti žiedai nubyra Velykų rytą – netrukus mirs.

Populiariausia pramoga – persirengėlių vaikštynės. Persirengėliai vaikščiojo po kaimus triukšmaudami ir juokindami. Centrinis šventės personažas – Morė. Ją vežiodavo rogėse besisukančią ant vežimo rato. Šalia visuomet būdavo Giltinė, kuri nieko prie Morės neprileisdavo ir Velnias rašantis žmonių nuodėmes. Pasibaigus apeigoms Morė sunaikinama – sudeginama arba paskandinama. Jos mirtis simbolizuoja žiemos pabaigą. Persirengėliai eidami iš trobos į trobą krėsdavo pokštus, vagiliaudavo ir dainuodavo.  Pavogtus daiktus vėliau savininkai turėjo išsipirkti.

Žymiausi persirengėliai yra „žydai“. Jų kaukės su kreivomis nosimis, apdriskusiais drabužiais. Jie vaikščiodavo dideliu būriu, erzindavo dar neištekėjusias merginas. Manoma, kad šie persirengėlių „žydų“ personažai atsirado krikščionybės įtakoje, kai taip buvo vadinami kitos religijos žmonės, taip pat ir pagonys. Dar žinomi persirengėliai – „čigonai“. Jų kaukės, tai išdažyti, išsuodinti veidai. Jie visiems linksmai burdavo, o kol vieni burdavo, kiti taikydavosi ką nukniaukti.

Dar vieni persirengėliai, tai „ubagai“. Giedodavo juokingas „Užgavėnių ubagės“ giesmes ir prašydavo išmaldos. Kadangi per Užgavėnes daug valgydavo – būdavo tarp persirengėlių ir „vengras – vaistininkas“, kuris duodavo vaistų, išrašydavo receptus. Tarp persirengėlių yra ir gyvūnus vaizduojančių kaukių – ožkos, arklio, gervės. Jei šeimininkai neįsileisdavo į trobą „velnias“ užsėsdavo kaminą, tad dūmai verždavosi į pirkią, –  taip priversdavo įsileisti persirengėlius. Apėję kaimą ar kaimus persirengėliai sugužėdavo į vieną trobą ir tęsdavo pasilinksminimus iki pusiaunakčio.

Naktį vykstanti Lašininio ir Kanapinio kova. Vaikams vakare pasakodavo, kad Lašininis visą savaitę gabenęs lašinių paltis, kumpius, skilandžius, dešras ir pan., o Kanapinis – silkes, aliejų, aguonų maišus, kisieliaus puodus ir nuo Kalėdų jiedu pykosi, o dabar ruošiasi mūšiui. Dvyliktą valandą Lašininis talžys Kanapinį kumpiais, lašiniais, o Kanapinis – silkėmis ir pan.  Jų kova, kurią laimėdavo Kanapinis ir buvo baigiamos linksmybės, prasidėdavo Gavėnia.

Gairės: Gavėnia, Giltinė, Lašininio ir Kanapinio kova, Lašininis ir Kanapinis, Lietuvių sodyba, Morė, nemokami renginiai, Užgavėnių burtai, Užgavėnių šventė, Užgavės, Užgavės Anglijoje, Užgavės Lietuvių sodyboje