Mes gyvename kapinėse! O mes – Shittertone!

Paprastai žmonės, norintys įsigyti nuosavą būstą, ypatingą dėmesį skiria vietovei. Ar pirktumėte namą, kuris pastatytas visai šalia kapinių? O gal susigundytumėte gyventi miestelyje, iš kurio pavadinimo juoktųsi visa šalis?

Svetainėj kažkada netrūko numirėlių

Viena anglų šeima, prieš 6 metus pastebėjusi skelbimą įsigyti apleistą pastatą kapinėse, tą pačią akimirką nusprendė – tai jų šeimos svajonių namas.

Apleista koplytėlė viduryje Southamptono kapinių dabar atrestauruota, sutvarkyta, ir joje, kiek galima spręsti iš nuotraukų, labai jauku. Koplytėlės-namo baisiausiu Didžiosios Britanijos būstu tikrai negali pavadinti. O ir jo gyventojai visiškai neprimena kokių pašėlusių menininkų ar šiek tiek kvaištelėjusių žmonių, mėgstančių šokiruoti aplinkinius.

Džeinė Sted ir Maikas Blatčfordas 1845 m. statybos koplytėlės remontui išleido per 100 tūkst. svarų. Stilinga svetainė sutvarkyta taip, kad šeima joje kartu praleistų vakarus, šventes, o prieš tai, kai dar koplytėlė buvo naudojama pagal paskirtį, vietoj dabartinės svetainės kažkada buvo šarvojimo salė. Senoviškas tualetas ir apdriskęs sandeliukas „pavirto” į modernią virtuvę. Koplytėlės vidus pakeistas kaip reikiant, tačiau išorė, galima sakyti, liko autentiška – prie jos nenorėta per daug kišti pirštų. Gal dėl to, kaip pasakoja pati šeima, pas juos retai kada užklysta nepažįstami  žmonės…

Vaidenasi, bet tiek to

Įsigijus neįprastą pirkinį, šeima neskubėjo parduoti senojo, „normalaus” namo. Buvo siekta apsidrausti, jei gyvenimas naujame lizdelyje visgi nebūtų toks idiliškas kaip norėta. Greitai visos baimės ir abejonės išsisklaidė – gyvenimas akmeninėje koplytėlėje buvo tykus. Šeima sako, kad pamatę apleistą pastatą viduryje kapinių, išgriuvusius antkapius ir gerokai amžių aptrintas skulptūras nei kiek nepašiurpo – priešingai, pasijuto saugūs ir ramūs.

Ir gyvena sau toliau D. Sted su vyru ir trimis vaikais koplytėlėje-name. Visi jaučiasi kuo puikiausiai, esą nėra ko bijoti. Tiesa, jų šeimos šuo, kaip teigia D. Sted, dažnai be priežasties loja viename namo kampų. Taip pat kartais šeima teigia, jog jaučia lyg kažkas stovėtų už nugaros. Tačiau, anot jų, tai niekis – šios šeimos tokie dalykai visiškai negąsdina. Gal ir tiesa, juk sakoma, kad baimintis reikia gyvųjų, ne mirusių….

LT – Kiaušai, UK – Golden Balls

Ne tik šeima, gyvenanti kapinėse, susilaukia nemažai Jungtinės Karalystės žurnalistų dėmesio. Kalbinami ir žmonės, gyvenantys ne itin gražiai pavadintuose miesteliuose. Lietuvoje mes taip pat turime „smagių” vietovardžių – Kaukolikai, Priekulė, Graužikai, Benkartai, Mižikai, Nemakščiai, Kiaušai, Bedančiai ir kt. Na, o Didžiojoje Britanijoje, miestelių pavadinimai „stipresni” – gėdingiausia vieta gyventi tituluojamas mažulytis miestelis Shitterton (visi žinome, ką reiškia keiksmažodis anglų kalba shit). Jo gyventojai pavargo nuo nuolat pavogiamų lentų su užrašu Shitterton,  todėl nepagailėjo pinigų šiam vardui įamžinti didžiuliame akmenyje. Kokia garbė.

Shitterton miesteliui savo pavadinimo „grožiu” nenusileidžia Crapstone (crap reiškia panašiai tą patį, ką ir keiksmažodis shit). Scratchy Bottom – dar vienas „vaizdingas” pavadinimas (scratchy – nedailus, bottom – šnek. kalboje užpakalis). Žymiai linksmesnis Didžiosios Britanijos miestelio pavadinimas – Happy Bottom, keliantis labai dviprasmiškas asocacijas… O į lietuviškuosius Kiaušus būtų panašus britiškasis Golden Balls.

Kalbinti visų šių miestelių gyventojai sako nejaučiantys jokios gėdos dėl gyvenamosios vietos pavadinimo, priešingai, tai kelia šypseną, sukuria įvairių smagių situacijų.

Gairės: Bedančiai, Benkartai, Graužikai, kapinės, kapinės uk, Kaukolikai, Kiaušai, Mižikai, namas kapinėse, Nemakščiai, Priekulė, Shitterton