Didžioji Britanija – gyvenimas šalia musulmonų

Islamas – antroji pagal dydį religija pasaulyje ir Jungtinėje Karalystėje. Manoma, kad į šį kraštą pirmieji musulmonai atkeliavo dar 1641m. Islamo religiją išpažįstantys musulmonai savo gyvenimo būdu gerokai skiriasi nuo krikščioniais ar ateistais save laikančių anglų. Jie skyla į daugybę religinių sektų ir judėjimų, kuriuos visus apibūdinti būtų problematiška, tad šiame straipsnyje minimos tik kai kurios musulmoniško gyvenimo ypatybių ir religinės dogmos, kurios dažniausiai aptarinėjamos vakarietiškoje spaudoje ir kelia didžiausią nuostabą mums, atvykusiems iš krikščioniškos šalies.

Dažnai islamas smerkiamas dėl kai kurių gana radikalių nuostatų, kurių iš tiesų didelė dauguma tikinčiųjų nesilaiko (pavyzdžiui: kardo džihadas) ir nenusipelno prieštaringų vertinimų. Taip pat neretam kritikui trūksta išsamesnės informacijos apie religines dogmas, kurios, kaip žinia, visose religijose kartais interpretuojamos įvairiai.

Kodėl musulmonai nevalgo kiaulienos? Egzistuoja daugybė versijų ir atsakymų išties yra ne vienas, bet tikriausiai svarbiausia priežastis –  taip pasakyta Korane. Musulmonai išpažįsta vieną dievą – Alachą. Jam musulmonas turi paklusti ir laikytis visų Korane pateikiamų nurodymų, nes nuolankumas yra islamo šerdis. Tikriausiai ne visi save laikantys krikščionimis žino, bet ir Senajame Testamente nurodoma nevartoti kiaulienos, tačiau daugybės prieštaringų interpretacijų dėka draudimas daugelio pamirštas arba atmestas, todėl dauguma krikščionių visame pasaulyje valgo šią mėsą. Islamiškose šalyse kiaulė laikoma nešvariu gyvūnu, kuris minta kitais gyviais, o mėsėdžio mėsa musulmonams nėra tinkama. Tuo tarpu kiaulė esant galimybei maitintųsi bet kokiu kitu padaru ar mėsa, netgi kiauliena. Nederėtų stebėtis, kad jūsų draugui ar kolegai musulmonui kiauliena sukelia šleikštulį – jam kiaulė neįeina į maistui tinkamų gyvulių klasifikaciją. O jūs ar eitumėte pas kaimynus pasivaišinti katienos kotletais?

Halal – išvydę tokį pavadinimą parduotuvėje, galite suprasti, kad čia patiekiamas maistas priimtinas islamo atstovams. Halal mėsa gaunama sveiką gyvūną papjaunant peiliu (musulmonai tiki, kad staigiai perpjaunant pagrindines arterijas gyvūnas nėra kankinamas ir netenka daugiau kraujo) bei sukalbant tam tikras maldas.  Visgi Jungtinėje Karalystėje atlikti tyrimai rodo, kad dažnai masinėje prekyboje šių nuostatų nesilaikoma ir gyvūnas apsvaiginamas prieš skerdimą.

Musulmonai nevartoja alkoholio, nes jį taip pat draudžia Koranas. Doras musulmonas privalo melstis penkis kartus per dieną, tad savaime suprantama, kad malda būtų pilnavertė, privaloma išlaikyti blaivų protą. Negalima vartoti nieko, kas kenkia pačiam žmogui fiziškai ir dvasiškai.

Nors tokie nuostatai kaip svaigalų ar kiaulienos atsisakymas atrodo logiški ir naudingi kiekvienam žmogui, nemažai musulmoniškų dogmų europietiškam pasauliui vis dar nesuprantami ir sukelia konfliktines situacijas. Ne tik Didžiojoje Britanijoje, bet ir visoje Europoje netyla diskusijos apie musulmoniško apdaro – burkos – dėvėjimą. 2011m. atlikta paklausa parodė, kad net 66% britų pritartų siūlymui uždrausti burkos dėvėjimą viešose vietose. Šis apdaras priklausomai nuo šalies ir specifinės islamo pakraipos nuostatų gali slėpti dalį moters veido bei visą kūną arba ir visą veidą, paliekant tik plyšelį akims. Korane teigiama, kad moteris turėtų slėpti savo grožį ir nežavėti svetimų vyrų, o kiekvienas musulmonas privalo rengtis santūriai. Musulmonės dažnai deklaruoja pačios pasirenkančios dėvėti šį rūbą, taip demonstruodamos savo atsidavimą teisėtam vyrui, religinę tapatybę ir išsilaisvinimą nuo nepadorių žvilgsnių ar pasiūlymų.

Burkos dėvėjimas skirtingai interpretuojamas ir priimtinas ne visiems musulmonams, tačiau ir prievolė santūriai rengtis bei pridengti kūną sukelia diskutuotinų situacijų šiuolaikiniame pasaulyje. Anglijoje plačiai nuskambėjo medicinos studenčių ir musulmonų medikų atsisakymas plaunantis rankas viešai atsiraitoti rankoves aukščiau alkūnių, nors to ir griežtai reikalauja taisyklės. Medikų chalatai turėtų būti trumpomis rankovėmis higienos sumetimais, tačiau musulmonams dėl kilusių nesutarimų leista naudoti vienkartines rankoves, taip pat ruošiamasi gaminti ypač ilgas vienkartines pirštines, kurios leistų nenusižengti higienos normoms ir tuo pačiu pridengtų rankas, jei medikas jų negali apnuoginti religiniais sumetimais.

Pernai metais prieštaringų vertinimų susilaukė ir musulmonų biologijos studentų atsisakymas eiti į paskaitas, kuriose dėstyta Darvino evoliucijos teorija. Dėstytojai pastebi, kad tokių studentų kasmet vis daugėja ir jie boikotuoja Darvino teoriją, teigdami, kad tai prieštarauja jų religijai. Oficiali musulmonų bendruomenės Anglijoje nuomonė šiuo klausimu nėra aiški, nors žymus islamo bendruomenės veikėjas Inayat Bunglawala pasmerkė tokį jaunuolių elgesį teigdamas, kad dalis musulmonų yra suklaidinti, nors Koranas liepia mokytis, klausytis, domėtis ir būti kritišku, o ne ignoruoti ir atmesti.

Visi save laikantys krikščionimis turėtų pastebėti, kad iš tiesų tarp krikščionių ir musulmonų ne tiek jau daug skirtumų. Abi religijos turi panašius draudimus ir abiejų atstovai siekia tarnauti Dievui su nuolankumu ir meile žmonėms, nors išimčių ir ne itin atsidavusių tikinčiųjų pasitaiko visose pasaulio religijose. Jėzus Kristus, kurį krikščionys laiko Dievo sūnumi, musulmonų yra gerbiamas kaip Dievo Alacho pranašas. Viską apibendrinant paaiškėtų, jog didžiausias skirtumas tas, kad šiuolaikiniame pasaulyje krikščionys Biblijos nuostatus interpretuoja laisviau ir kai kuriuos draudimus ignoruoja. Tai suprantant daug lengviau toleruoti tikėjimą, kuris iš pirmo žvilgsnio lietuviams gali pasirodyti visiškai nepriimtinas.

Gairės: anglijoje, islamas, musulmonai, tikejimas, uk