Ar lemta išlikti popierinėms knygoms?

Leidėjai bankrutuoja, elektroninės knygos nurungė popierines, knygų lentynos taps nebereikalingu baldu ateities namuose – tokiomis pranašystėmis jau kuris laikas dalinosi pasaulio žiniasklaida. Ne vienas save vadinantis knygų mylėtoju ėmė abejoti, ar apskritai verta pirkti brangesnį popierinį variantą.

Nors elektroninių knygų pardavimai vis dar auga ir bene kiekvienas rašytojas jaučia pareigą savo kūrinius pateikti ir skaitmeninėje versijoje, tampa akivaizdu, jog popierinės knygos niekur nedings. Tą patvirtino ir daugelis paskutiniaisiais metais išleistų populiarių romanų, kurie sumušė pardavimo rekordus. Įsivaizduokite, norite mažai skaitantį žmogų suvilioti bestseleriu, pavyzdžiui, knyga „Penkiasdešimt pilkų atspalvių“ arba „Bado žaidynės“. Tik popierinę knygą galima dailiai supakuoti, padovanoti, o gavus dovanų ir perskaičius pasidėti lentynoje, kad užsukus svečiams būtų patogu užvesti kalbą: „Žiūrėk, perskaičiau čia tokį romaną…“

Oksfordo Literatūros festivalyje pasisakęs Waterstones įkūrėjas Timas Waterstonas šaiposi iš žiniasklaidos skelbtos popierinių knygų Apokalipsės: „Manau, kad prisiklausėme šlamšto apie elektroninių knygų revoliuciją daugiau nei apie ką kita,“ – dar daugiau, T. Waterstonas teigia neabejojantis, kad elektroninių knygų pardavimai netrukus ims smukti, nes tokios tendencijos jau pastebimos Amerikoje, tad netruks ateiti iki Europos. Anot didžiausio knygynų tinklo Didžiojoje Britanijoje pradininko, britai nuo seno pasižymėjo meile knygoms, tai neatskiriama dalis šalies kultūros ir neabejotinai tokia išliksianti ateityje.

The Telegraph straipsnyje išpublikuotas T.Waterstono pasisakymas nuteikia optimistiškai, nors neseniai atlikti apklausų rezultatai rodo, jog britiškoji visuomenė yra suskilusi į skaitančiuosius (~50%) ir į televizijos mylėtojus (45%). Nerimą kelia ir tai, jog anot apklausų, ši atskirtis stipriai susijusi su socialine nelygybe: daugiausiai knygų skaito žmonės, priklausantys aukštesnei socialinei/ekonominei grupei. Mažiausiai skaitantys dažnai gyvena neturtinguose rajonuose, turi menkesnes kvalifikacijas ir apskritai yra mažiau patenkinti savo gyvenimu. Reguliariai skaitantys apklaustieji teigia, kad skaitymas gerokai pagerina jų gyvenimą.

Skaitymas dažniausiai tampa šeimos tradicija – net 89% apklaustųjų teigė, kad skaito knygas savo vaikams, nes tokį pavyzdį gavo iš savo tėvų. Komentuodamas tyrimų rezultatus, leiboristų partijos narys Alan Johson pabrėžė skaitymo svarbą  vaikų auklėjime: „(…) puoselėdami meilę knygoms, galime užtikrinti patį geriausią startą vaikų auklėjime. Skaitymo kulūra gali teigiamai transformuoti tautą“.