<?xml version="1.0" encoding="UTF-8"?>
<rss version="2.0"
	xmlns:content="http://purl.org/rss/1.0/modules/content/"
	xmlns:wfw="http://wellformedweb.org/CommentAPI/"
	xmlns:dc="http://purl.org/dc/elements/1.1/"
	xmlns:atom="http://www.w3.org/2005/Atom"
	xmlns:sy="http://purl.org/rss/1.0/modules/syndication/"
	xmlns:slash="http://purl.org/rss/1.0/modules/slash/"
	>

<channel>
	<title>Lietuviai.co.uk</title>
	<atom:link href="/author/virginija/feed" rel="self" type="application/rss+xml" />
	<link>http://lietuviai.co.uk</link>
	<description>Informacinis puslapis JK lietuviams</description>
	<lastBuildDate>Wed, 23 Oct 2013 07:34:57 +0000</lastBuildDate>
	<language>lt-LT</language>
	<sy:updatePeriod>hourly</sy:updatePeriod>
	<sy:updateFrequency>1</sy:updateFrequency>
	<generator>http://wordpress.org/?v=3.6.1</generator>
		<item>
		<title>Krištolo rūmai vėl atgims</title>
		<link>http://lietuviai.co.uk/uk-istorija/kristolo-rumai-vel-atgims</link>
		<comments>http://lietuviai.co.uk/uk-istorija/kristolo-rumai-vel-atgims#comments</comments>
		<pubDate>Wed, 23 Oct 2013 07:05:48 +0000</pubDate>
		<dc:creator>Virginija</dc:creator>
				<category><![CDATA[Istorija]]></category>
		<category><![CDATA[Krištolo rūmai]]></category>

		<guid isPermaLink="false">http://lietuviai.co.uk/?p=5012</guid>
		<description><![CDATA[<p>Kinijos milijardierius skiria £500 milijonų Krištolo rūmų atstatymui. Pietryčių Londone, netoli Sydenhamo, Krištolo rūmų parke, išaugs Crystal Palace replika. Krištolo rūmai (Crystal Palace) vėl atgims: Londono meras, Borisas Johnsonas ir Kinijos milijardierius, Ni Zhaoxing pristatė projektą – po 80 metų atstatyti Viktorijos laikų pastatą. Bilijonierius skiria £500 milijonų projektui ir statyboms, kurios turėtų prasidėti 2015 metų [&#8230;]</p><p>The post <a href="/uk-istorija/kristolo-rumai-vel-atgims">Krištolo rūmai vėl atgims</a> appeared first on <a href="/">Lietuviai.co.uk</a>.</p>]]></description>
		<wfw:commentRss>http://lietuviai.co.uk/uk-istorija/kristolo-rumai-vel-atgims/feed</wfw:commentRss>
		<slash:comments>0</slash:comments>
		</item>
		<item>
		<title>Murzinai žali čebatai – aukštuomenei</title>
		<link>http://lietuviai.co.uk/uk-istorija/murzinai-zali-cebatai-aukstuomenei</link>
		<comments>http://lietuviai.co.uk/uk-istorija/murzinai-zali-cebatai-aukstuomenei#comments</comments>
		<pubDate>Mon, 30 Sep 2013 07:05:18 +0000</pubDate>
		<dc:creator>Virginija</dc:creator>
				<category><![CDATA[Istorija]]></category>

		<guid isPermaLink="false">http://lietuviai.co.uk/?p=4941</guid>
		<description><![CDATA[<p>Ne taip ir seniai išeiti į gatvę avint čebatais Lietuvoje dar buvo gėdinga. Toks kaimo žmonių apavas, su kurio negėda būdavo tik į mišką ar žvejybą. Šiandien botų pasirinkimas – didelis, jų dizainą kuria net garsūs mados kūrėjai. Stilingi guminiai, tai ne tik praktiškas apavas, bet ir mados bei prestižo reikalas, ypatingai čia, Anglijoje, kur [&#8230;]</p><p>The post <a href="/uk-istorija/murzinai-zali-cebatai-aukstuomenei">Murzinai žali čebatai – aukštuomenei</a> appeared first on <a href="/">Lietuviai.co.uk</a>.</p>]]></description>
		<wfw:commentRss>http://lietuviai.co.uk/uk-istorija/murzinai-zali-cebatai-aukstuomenei/feed</wfw:commentRss>
		<slash:comments>0</slash:comments>
		</item>
		<item>
		<title>„Laiškai Sofijai“</title>
		<link>http://lietuviai.co.uk/lithuania/laiskai-sofijai</link>
		<comments>http://lietuviai.co.uk/lithuania/laiskai-sofijai#comments</comments>
		<pubDate>Sat, 07 Sep 2013 06:48:58 +0000</pubDate>
		<dc:creator>Virginija</dc:creator>
				<category><![CDATA[Lietuvoje]]></category>
		<category><![CDATA[Čiurlionis]]></category>
		<category><![CDATA[Laiškai Sofijai]]></category>
		<category><![CDATA[Marija Korenkaitė]]></category>
		<category><![CDATA[Robert Mullan]]></category>
		<category><![CDATA[Robertas Mulanas]]></category>
		<category><![CDATA[Rokas Zubovas]]></category>

		<guid isPermaLink="false">http://lietuviai.co.uk/?p=4895</guid>
		<description><![CDATA[<p>Kaip teigia anglų spauda 2011 metais Robertas Mulanas (Robert Mullan) pradėjo praktiškai neįmanomą įgyvendinti kino projektą, turint omenyje tai, kad nepaisant finansavimo jis yra trimis kalbomis: lietuvių, rusų ir lenkų, nei vienos iš šių kalbų režisierius nemoka. Filme vaidina lietuvių aktoriai, filmuojama įvairiuose Lietuvos ir Rusijos miestuose, subtitrai – angliški. Laukdama draugų, gyvenančių Lietuvoje, įspūdžių [&#8230;]</p><p>The post <a href="/lithuania/laiskai-sofijai">„Laiškai Sofijai“</a> appeared first on <a href="/">Lietuviai.co.uk</a>.</p>]]></description>
		<wfw:commentRss>http://lietuviai.co.uk/lithuania/laiskai-sofijai/feed</wfw:commentRss>
		<slash:comments>0</slash:comments>
		</item>
		<item>
		<title>Rugpjūčio 24 d. – gandrų išskridimo diena. Šv. Baltramiejus</title>
		<link>http://lietuviai.co.uk/lithuania/rugpjucio-24-d-gandru-isskridimo-diena-sv-baltramiejus</link>
		<comments>http://lietuviai.co.uk/lithuania/rugpjucio-24-d-gandru-isskridimo-diena-sv-baltramiejus#comments</comments>
		<pubDate>Sat, 24 Aug 2013 08:38:33 +0000</pubDate>
		<dc:creator>Virginija</dc:creator>
				<category><![CDATA[Lietuvoje]]></category>
		<category><![CDATA[andrų išskridimo diena]]></category>
		<category><![CDATA[gandrai]]></category>
		<category><![CDATA[gandras]]></category>

		<guid isPermaLink="false">http://lietuviai.co.uk/?p=4839</guid>
		<description><![CDATA[<p>Lietuvoje išskrendantys gandrai vasaros pabaigoje praneša apie artėjantį rudenį. Gandras – žmogaus sodybos įnamis. Skirtingose lietuvių tarmėse vadinamas garniu, gužučiu, gužu, busilu, bacionu, starkumi, didučiu. Baltasis gandras yra Lietuvos nacionalinis paukštis. Gandrai anksti susiruošia į kelionę – nuo rugpjūčio vidurio, liaudyje sakoma, jog jie „žino savo čėsą“, „gandrai seimus neša“. Susipulkavę ir pamokę jauniklius, traukia [&#8230;]</p><p>The post <a href="/lithuania/rugpjucio-24-d-gandru-isskridimo-diena-sv-baltramiejus">Rugpjūčio 24 d. – gandrų išskridimo diena. Šv. Baltramiejus</a> appeared first on <a href="/">Lietuviai.co.uk</a>.</p>]]></description>
		<wfw:commentRss>http://lietuviai.co.uk/lithuania/rugpjucio-24-d-gandru-isskridimo-diena-sv-baltramiejus/feed</wfw:commentRss>
		<slash:comments>0</slash:comments>
		</item>
		<item>
		<title>Žolinė – artėjančio rundens šventė</title>
		<link>http://lietuviai.co.uk/lithuania/zoline-artejancio-rundens-svente</link>
		<comments>http://lietuviai.co.uk/lithuania/zoline-artejancio-rundens-svente#comments</comments>
		<pubDate>Thu, 15 Aug 2013 10:50:52 +0000</pubDate>
		<dc:creator>Virginija</dc:creator>
				<category><![CDATA[Lietuvoje]]></category>
		<category><![CDATA[Žolinė]]></category>

		<guid isPermaLink="false">http://lietuviai.co.uk/?p=4836</guid>
		<description><![CDATA[<p>Žolinė  švenčiama rugpjūčio 15d. Lietuvoje Žolinė įteisinta kaip valstybinė šventė – nedarbo diena. Krikščionių kalendoriuje, tai – Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į Dangų iškilmės. O bažnyčiose, kurios turi Švč. Mergelės ėmimo į dangų statusą – vyksta atlaidai. Taip pat tai vasaros ir rudens sandūra, artėjančio rudens šventė. Ištakos siekia IV a. pabaigą, vakaruose ji minima [&#8230;]</p><p>The post <a href="/lithuania/zoline-artejancio-rundens-svente">Žolinė – artėjančio rundens šventė</a> appeared first on <a href="/">Lietuviai.co.uk</a>.</p>]]></description>
		<wfw:commentRss>http://lietuviai.co.uk/lithuania/zoline-artejancio-rundens-svente/feed</wfw:commentRss>
		<slash:comments>1</slash:comments>
		</item>
		<item>
		<title>Čarlzo Darvino namas – muziejus</title>
		<link>http://lietuviai.co.uk/uk-laisvalaikis/carlzo-darvino-namas-muziejus</link>
		<comments>http://lietuviai.co.uk/uk-laisvalaikis/carlzo-darvino-namas-muziejus#comments</comments>
		<pubDate>Wed, 14 Aug 2013 07:54:38 +0000</pubDate>
		<dc:creator>Virginija</dc:creator>
				<category><![CDATA[Laisvalaikis]]></category>
		<category><![CDATA[Čarlzo Darvino namas]]></category>
		<category><![CDATA[muziejai]]></category>
		<category><![CDATA[muziejus]]></category>

		<guid isPermaLink="false">http://lietuviai.co.uk/?p=4820</guid>
		<description><![CDATA[<p>Down House, Luxted Road, Downe, Kent BR6 7JT Čarlzo Darvino namas, tai viena lankomiausių vietų Anglijos pietryčiuose. Namas, kuriame jis gyveno ir kūrė bei du dešimtmečius tobulino savo teoriją. Dauno (Downe) miestelis yra pietryčių Londone, priklauso Londono Bromlio (Bromley) savivaldybei, Kento grafystei, 3,4 mylios (5,5 km.) į pietvakarius nuo Orpingtono ir 14,2 mylios (22,9 km.) [&#8230;]</p><p>The post <a href="/uk-laisvalaikis/carlzo-darvino-namas-muziejus">Čarlzo Darvino namas – muziejus</a> appeared first on <a href="/">Lietuviai.co.uk</a>.</p>]]></description>
		<wfw:commentRss>http://lietuviai.co.uk/uk-laisvalaikis/carlzo-darvino-namas-muziejus/feed</wfw:commentRss>
		<slash:comments>0</slash:comments>
		</item>
		<item>
		<title>Rasos, Joninės</title>
		<link>http://lietuviai.co.uk/lithuania/rasos-jonines</link>
		<comments>http://lietuviai.co.uk/lithuania/rasos-jonines#comments</comments>
		<pubDate>Sun, 23 Jun 2013 07:19:43 +0000</pubDate>
		<dc:creator>Virginija</dc:creator>
				<category><![CDATA[Lietuvoje]]></category>
		<category><![CDATA[Joninės]]></category>
		<category><![CDATA[Rasos]]></category>

		<guid isPermaLink="false">http://lietuviai.co.uk/?p=4761</guid>
		<description><![CDATA[<p>Vasaros saulėgrįža – ilgiausia diena ir trumpiausia naktis, opozicinė šventė žiemos saulėgrįžai (Kūčioms, Kalėdoms). Saulutė užkopia į dangaus kalno viršūnę.Šiaurinio pusrutulio gyventojams vasaros saulėgrįža yra birželio 22 dieną. Tai astronominė vasaros pradžia. Švenčiama birželio 24 dieną, taip pat naktį iš birželio 23d. į 24d. 2003 metais saulėgrįžos šventė Lietuvoje buvo paskelbta nedarbo diena, įstatyme įvardinta [&#8230;]</p><p>The post <a href="/lithuania/rasos-jonines">Rasos, Joninės</a> appeared first on <a href="/">Lietuviai.co.uk</a>.</p>]]></description>
		<wfw:commentRss>http://lietuviai.co.uk/lithuania/rasos-jonines/feed</wfw:commentRss>
		<slash:comments>0</slash:comments>
		</item>
		<item>
		<title>Vilmingtono milžinas Rytų Sasekse</title>
		<link>http://lietuviai.co.uk/uk-istorija/vilmingtono-milzinas-rytu-sasekse</link>
		<comments>http://lietuviai.co.uk/uk-istorija/vilmingtono-milzinas-rytu-sasekse#comments</comments>
		<pubDate>Fri, 21 Jun 2013 06:11:47 +0000</pubDate>
		<dc:creator>Virginija</dc:creator>
				<category><![CDATA[Istorija]]></category>
		<category><![CDATA[geoglifai]]></category>
		<category><![CDATA[geoglifas]]></category>
		<category><![CDATA[The Long Man of Wilmington]]></category>
		<category><![CDATA[Vilmingtono milžinas]]></category>

		<guid isPermaLink="false">http://lietuviai.co.uk/?p=4745</guid>
		<description><![CDATA[<p>Vilmingtono milžiną, anglų vadinamą The Long Man of Wilmington, rasite Rytų Sasekso grafystėje, Pietryčių Anglijoje, Windower kalvos nuokalnėje 9,6 km. į šiaurės vakarus nuo Eastbourne. Tai geoglifas. Geoglifai – dideli piešiniai, bent 4 m. ilgio, išraižyti žemės paviršiuje ar suformuoti iš akmenų, skirtingos spalvos uolienų, žvyro. Senoviniai geoglifai dažnai apipinami mistika, nes daugelio paskirtis nėra [&#8230;]</p><p>The post <a href="/uk-istorija/vilmingtono-milzinas-rytu-sasekse">Vilmingtono milžinas Rytų Sasekse</a> appeared first on <a href="/">Lietuviai.co.uk</a>.</p>]]></description>
		<wfw:commentRss>http://lietuviai.co.uk/uk-istorija/vilmingtono-milzinas-rytu-sasekse/feed</wfw:commentRss>
		<slash:comments>1</slash:comments>
		</item>
		<item>
		<title>Su Motinos diena!</title>
		<link>http://lietuviai.co.uk/uk-istorija/su-motinos-diena</link>
		<comments>http://lietuviai.co.uk/uk-istorija/su-motinos-diena#comments</comments>
		<pubDate>Sun, 05 May 2013 13:16:24 +0000</pubDate>
		<dc:creator>Virginija</dc:creator>
				<category><![CDATA[Istorija]]></category>
		<category><![CDATA[Lietuvoje]]></category>
		<category><![CDATA[mama]]></category>
		<category><![CDATA[mamaitė]]></category>
		<category><![CDATA[mamelė]]></category>
		<category><![CDATA[mamos diena]]></category>
		<category><![CDATA[mamulė]]></category>
		<category><![CDATA[mamulytė]]></category>
		<category><![CDATA[mamužė]]></category>
		<category><![CDATA[mamužėlytė]]></category>
		<category><![CDATA[mamyčiukė]]></category>
		<category><![CDATA[mamytė]]></category>
		<category><![CDATA[močia]]></category>
		<category><![CDATA[moma]]></category>
		<category><![CDATA[momelė]]></category>
		<category><![CDATA[motė]]></category>
		<category><![CDATA[motinėlė]]></category>
		<category><![CDATA[motinikė]]></category>
		<category><![CDATA[motinos diena]]></category>
		<category><![CDATA[motinytė]]></category>
		<category><![CDATA[motulė]]></category>
		<category><![CDATA[motušė]]></category>
		<category><![CDATA[motutė]]></category>
		<category><![CDATA[motužė]]></category>

		<guid isPermaLink="false">http://lietuviai.co.uk/?p=4626</guid>
		<description><![CDATA[<p>Kokia turtinga lietuvių kalba brangiausiam pasaulyje žmogui – mamai, kiek daug šio vieno žodžio sinonimų: mama, mamytė, mamulė, mamulytė, mamaitė, mamyčiukė, mamužė, mamužėlytė, mamelė, motinėlė, motinytė, motulė, motutė, motė, močia, moma, momelė, motinikė, motinytė, motužė, motušė ir t.t. Liaudies dainose apdainuoti visi mamos rūpesčiai, darbai ir vargai. Namų ir ūkio darbus reikėdavo nudirbti, vaikus užauginti [&#8230;]</p><p>The post <a href="/uk-istorija/su-motinos-diena">Su Motinos diena!</a> appeared first on <a href="/">Lietuviai.co.uk</a>.</p>]]></description>
		<wfw:commentRss>http://lietuviai.co.uk/uk-istorija/su-motinos-diena/feed</wfw:commentRss>
		<slash:comments>1</slash:comments>
		</item>
		<item>
		<title>Karalienės Viktorijos laikų medicina</title>
		<link>http://lietuviai.co.uk/uk-istorija/karalienes-viktorijos-laiku-medicina</link>
		<comments>http://lietuviai.co.uk/uk-istorija/karalienes-viktorijos-laiku-medicina#comments</comments>
		<pubDate>Sun, 07 Apr 2013 09:12:45 +0000</pubDate>
		<dc:creator>Virginija</dc:creator>
				<category><![CDATA[Istorija]]></category>
		<category><![CDATA[Viktorijos laikai]]></category>
		<category><![CDATA[Viktorijos laikų medicina]]></category>

		<guid isPermaLink="false">http://lietuviai.co.uk/?p=4584</guid>
		<description><![CDATA[<p>Ar ilgai tikitės gyventi? Viktorijos laikais viduriniosios klasės vyrų vidutinė gyvenimo trukmė siekė 45 metus. Darbininkas galėjo pasidžiaugti tik puse minėto amžiaus. Vaikams pasisekdavo, jei jie nuo gimimo išvis išgyvendavo. „Miasma“ – žalingi garai arba blogo oro teorija. Buvo manoma, kad blogas kvapas yra ligų priežastis. Tai buvo akivaizdu palyginus skurdžius ir prabangius rajonus. Skurdžiuose [&#8230;]</p><p>The post <a href="/uk-istorija/karalienes-viktorijos-laiku-medicina">Karalienės Viktorijos laikų medicina</a> appeared first on <a href="/">Lietuviai.co.uk</a>.</p>]]></description>
		<wfw:commentRss>http://lietuviai.co.uk/uk-istorija/karalienes-viktorijos-laiku-medicina/feed</wfw:commentRss>
		<slash:comments>0</slash:comments>
		</item>
	</channel>
</rss>
