Mokymosi trukmė: visas gyvenimas

Ko gero visi galėtumėtė atsakyti į klausimą „Kas yra mokymasis?“. Galbūt vieni aiškiau, kiti ne taip aiškiai, tačiau greičiausiai kiekvienas, remdamasis savo patirtimi, galėtume suformuluoti kokią nors sampratą.
Dar visai neseniai, mokyklose buvo laikomasi nuostatos, kad mokytojas yra neišsenkantis žinių šaltinis, o besimokantysis, tarsi indas, į kurį mokytojas pila visas reikalingas žinias. Buvo manoma, kad išmokslinęs žmogus, privalo daug žinoti ir gebėti be didelio vargo atsakyti į visus klausimus, o namuose lentynas puošiančios enciklopedijos kėlė saugumo jausmą ir tarytum, demonstravo, jog informacija yra jam pavaldi. Kiekvienas tikėjo, jog tik daug išmanančio žmogaus laukia sėkmė profesiniame gyvenime.

Šiandien, gyvenant kintančiame informacijos ir žinių amžiuje, visko žinoti ir įsisavinti yra neįmanoma. O kita vertus, ar tikslinga tai daryti? Nes tai, kas šiandien yra naujovė, už poros metų gali tapti atgyvena. Daug svarbiau yra informacijos paieškos, atrankos, sisteminimo ir pritaikomumo gebėjimai. Išsilavinusiam žmogui pirmiausia būtina ugdyti mąstymo gebėjimus, kurie ir apima mokėjimą elgtis su informacija.

Daugelis klaidingai mano, jog mokymasis pasibaigia užvėrus mokyklos duris. Žinios ir gebėjimai įgyti formaliojo ugdymo sistemoje gali būti laikomi tik baziniais, įgalinančiais sėkmingą startą profesiniame pasaulyje. Ir čia sparnuotoji frazė „Mokytis, mokytis ir dar kartą mokytis“ tarytum naujai atgyja teiginyje apie tai, jog – mokymasis trunka visą gyvenimą, t. y. mokymosi veikla gali vykti bet kuriame amžiaus tarpsnyje. Nes žmogus, norėdamas išlikti konkurencingas darbo rinkoje, jaustis visaverčiu ekonominio ir visuomeninio pasaulio dalyviu, neišvengiamai privalo įgyti naujų gebėjimų. O tai paprastai pasiekiama mokymosi būdu.

Kalbant apie mokymąsi, būtina paminėti suaugusiųjų mokymąsi, kuris ilgą laiką buvo laikomas nuosekliojo švietimo dalimi, tačiau palaipsniui įgauna vis daugiau savarankiškumo. Tai ne tik formalusis mokymąsis, kuris vyksta švietimo institucijose ir kurį sėkmingai pabaigus išduodamas valstybės patvirtintas diplomas ar pažymėjimas, bet ir nefomalusis, kuris gali vykti tiek švietimo institucijose, tiek iš jų ribų ir būti teikiamas įvairaus amžiaus žmonėms. Toks švietimas vyksta darbo vietose, juo užsiimti gali visuomeninės organizacijos (pvz. jaunimo organizacijos, profesinės sąjungos, politinės partijos ir kt.) taip pat organizacijos, įkurtos formalioms sistemoms papildyti (pvz. meno, muzikos, sporto užsiėmimai ir pan.), be to šiam švietimo tipui priskiriami ir įvairūs kalbų, savęs tobulinimo kursai. Tačiau besimokantieji tokiu atveju, paprastai negauna valstybės patvirtintų sertifikatų.

Kita mokymosi veiklos kategorija yra savaiminis mokymasis, kuris vyksta kiekvieną dieną ir kurio dažnai patys besimokantieji net nelaiko mokymusi. Jis paprastai kyla iš veiklų, kurios yra susijusios su darbu, šeima ar laisvalaikiu. Tikriausiai nepagalvotumėte, jog tam tikro naujo patiekalo recepto išbandymas virtuvėje yra mokymasis. Tačiau, būtent tokiu būdu yra įgyjama patirtis, kuri gali praversti gaminant panašius patiekalus ateityje. Ar vis dar pamenate savo pirmąjį mobilųjį telefoną? Negi neteko valandą kitą naršyti jame, kol supratote kaip šis įrenginys veikia? O grynųjų pinigų bankomatai? Juk greičiausiai, pirmąjį kartą neapsiėjote be banko darbuotojo pagalbos ir būtent jis paaiškino kaip galima juo naudotis. O internetinė bankininkystė? Greičiausiai pasinaudojote demonstracine versija, kad galėtumėte sėkmingai atlikti visas jums reikalingas operacijas. Dalykų, kuriuos išmokstame kiekvieną dieną, lyg ir nepastebime, tačiau būtent toks ir yra savaiminis mokymasis. Mokymąsis iš patirties.

Gera žinia yra tai, jog daugelyje šalių (Didžioji Britanija viena iš daugiausiai pasiekusių šioje srityje) jau yra kuriamos ir diegiamos neformaliojo ir savaiminio mokymosi pasiekimų identifikavimo, vertinimo ir pripažinimo metodikos bei sistemos. Lietuva šiuo klausimu vis dar yra teoriniame lygmenyje.