Škotai Kėdainiuose XVII amžiuje

Škotai Abiejų tautų respublikoje (Žečpospolitoje, sudarytoje iš Lenkijos karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės) pasirodė XVII amžiuje. Kodėl jie atvyko į tuometinę Lietuvos teritoriją? Egzistuoja kelios versijos: viena, jog jie bėgo iš Didžiosios Britanijos nuo anglų persekiojimų, kita – galbūt keliavo ieškodami naujų rinkų. Tačiau labiausiai paplitusi versija ta, jog jie ieškojo „Pažadėtosios žemės“ – Antilijos.

Škotų teologai buvo sukūrę ,,Pažadėtosios žemės“ – Antilijos utopiją: kad egzistuoja tokia žemė, vieta, laisva nuo religinių persekiojimų, karų, kur bendruomenė gali laisvai darbuotis savo ir Dievo labui. Taip škotai, galbūt, bėgdami ir nuo anglų persekiojimų bei genami svajonės apie ,,Pažadėtąją žemę”, XVII amžiaus pirmojoje pusėje atvyko į Kėdainius. Kodėl Kėdainiai? Tai susiję su Kristupo II Radvilos 1627 m. privilegija, pagal kurią buvo galima laisvai atvykti į miestą ir jame kurtis. Belieka tik pridurti, jog škotai – to paties tikėjimo kaip ir Radvilos ir buvo jų ypatingai globojami.

Be to, viliojo ir Žečpospolita, kuri tuo metu buvo viena didžiausių tiek pagal dydį, tiek pagal gyventojų skaičių valstybė Europoje. Abiejų tautų respublikos politinė sistema buvo unikali – tai buvo modernios demokratijos bei federacijos pradmenys, o konstitucija buvo antroji pagal senumą rašytinė konstitucija pasaulyje. Kadangi XVII amžiuje Vakarų Europoje buvo žemės trūkumas, gyventojų skaičius augo, todėl nenuostabu, kad europiečiai ieškojo geresnio pragyvenimo šaltinio ir neatrastų vietų.

Atvykę škotai kūrėsi apie Reformatų bažnyčią. Čia jie apsigyveno ir įsteigė savo krautuvėles.

Stengėsi jie išlaikyti ir savo bendruomenę, tačiau nevisuomet tai pavykdavo, dažnai turtingi škotų pirkliai vesdavo vietinių kalvinų dukteris ir taip įsiliedavo į miesto visuomeninį gyvenimą.

Būtina paminėti, kad škotai labai prisidėjo prie Kėdainių suklestėjimo XVII a. viduryje. Į miestą atvyko nemažai išsilavinusių škotų: 1629 metų Kėdainių mokyklos personalo sąraše minimi 4 škotai. Per škotus Lietuvos ir Kėdainių jaunuoliai turėjo galimybes studijuoti Edinburgo ir Oksfordo universitetuose. 1650 metais Kėdainių Reformatų Bažnyčia į Oksfordą išsiuntė S. B. Chilinskį, kuris studijuodamas universitete į lietuvių kalbą išvertė Bibliją. Be to, škotai dažnai užėmė aukštas pareigas magistrate, bažnyčioje, dvare: jie buvo burmistrais, magistrato nariais, evangelikų reformatų bažnyčios vyresniaisiais. XVII amžiuje Kėdainiuose buvo įsikūrusi didžiausia škotų bendruomenė etnografinėje Lietuvoje. Jų daugiau buvo tik Klaipėdoje, kuri tuo metu priklausė vokiečiams.

Galbūt esate pastebėję, jog Kėdainiai turi labai gražų senamiestį? Daugelis Radvilų mokėsi Vakarų Europoje, matė, kaip ten tvarkomi miestai. Tokius jie XVII amžiuje norėjo matyti ir Kėdainius. XVII a. trečiame dešimtmetyje Kėdainiuose ėmė formuotis įvairiakultūris miesto peizažas, kuriam pradžią davė škotai evangelikai reformatai, vokiečiai evangelikai liuteronai ir žydai judėjai. Juos į Kėdainius pakvietė miesto savininkas kunigaikštis Kristupas Radvila. Škotai Kėdainiuose išplatino savitą sklypų užstatymą ir tam tikro modelio mūrinių namų statybą. Ryškiausi jų statybų pavyzdžiai – Jurgio Beneto, Jono Arneto, Jokūbo Grėjaus namai ir Štiglio sklypas. Senosios Rinkos aikštės prieigose buvo įsikūręs žydų kvartalas, Didžioji Rinka – škotų gyvenamoji zona, Janušava – vokiečių, Knypava – rusų. Į Kėdainius plūstant užsieniečiams, katalikai kėdainiečiai gyveno anapus Nevėžio, nes miestas nuo XVI amžiaus pabaigos buvo protestantų rankose. Taigi, tuo laikotarpiu, kai Kėdainiai buvo daugiakultūriu miestu, kėdainiečiais buvo žydai, škotai, vokiečiai, o lietuviai sudarė mažumą.

XVIII amžiuje, po Šiaurės karo, Lietuvoje ir aplinkinėse valstybėse siautė baisi maro epidemija, išmirė trečdalis gyventojų, tuomet labai ištuštėjo ir Kėdainiai. Viena iš priežasčių buvo ir katalikų įsigalėjimas Kėdainiuose, konrtreformacija. Taigi, religinis nepakantumas, ekonominės ir kitos negandos privertė škotus ieškoti kitos ,,pažadėtosios žemės”. Kėdainių škotai išvyko į Klaipėdą, Karaliaučių.

Teigiama, jog XVII – XVIII a. Kėdainiai galėjo būti vienas pirmaujančių miestų visame Baltijos jūros ir net Skandinavijos regione pagal škotų skaičių. Čia galėjo gyventi iki 300 škotų. Panašus škotų skaičius galėjo būti tik Norvegijos mieste Bergene.

Plačiau apie škotus Žečpospolitoje galite pasiskaityti Peter Paul Bajer knygoje „Scots in the Polish-Lithuanian Commonwealth, 16th to 18th Centuries“.

Knyga internete.